Trumpas atšaukė grasinimus Iranui po „labai gerų“ derybų

Socialiniame tinkle paskelbtame pranešime, dėl kurio iškart nukrito naftos kainos, D. Trumpas teigė, kad Vašingtonas ir Teheranas per pastarąsias dvi dienas surengė „produktyvius pokalbius“, siekiant „visiško ir galutinio“ karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose nutraukimo.

Dėl to D. Trumpas sakė nurodęs Pentagonui „penkioms dienoms atidėti bet kokius karinius smūgius prieš Irano elektrines ir energetikos infrastruktūrą, priklausomai nuo vykstančių susitikimų sėkmės“.

Anksčiau neskelbtos JAV ir Irano derybos „tęsis visą savaitę“, sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Šis netikėtas pranešimas pasirodė kelios valandos prieš pirmadienio vakarą pasibaigiant ultimatumui Iranui atidaryti laivybos kelią Hormūzo sąsiauriu, antraip D. Trumpas grasino sunaikinsiąs jo elektrines.

Reaguodamas Iranas grasino palikti jūrų minas Įlankoje ir taikytis į elektrines visame regione, taip sugriežtindamas retoriką po įspėjimų, kad pasaulis susidurs su istorinio masto energetikos krize, jei JAV ir Izraelio karas su Iranu užsitęs.

Tuo tarpu Irano žiniasklaida pranešė, kad tarp Teherano ir Vašingtono nevyksta jokios derybo.

„Tarp Teherano ir Vašingtono derybos nevyksta“, – remdamasi Irano užsienio reikalų ministerija pranešė naujienų agentūra „Mehr“, pridurdama, kad D. Trumpo pareiškimai buvo dalis pastangų sumažinti energetikos kainas.

Kitos žiniasklaidos priemonės paskelbė panašius pranešimus.

Smūgiai

Teheranas atsakė į JAV ir Izraelio išpuolius ribodamas eismą per Hormūzą, kuriuo gabenamas penktadalis pasaulio naftos, atakuodamas energetikos objektus ir JAV ambasadas Įlankoje bei taikinius Izraelyje.

Ankstų pirmadienį Izraelis sudavė naujus smūgius Teheranui, o AFP matė tirštus juodus dūmus, kylančius miesto rytuose.

Vėliau tą pačią dieną Irano sostinėje pasigirdo dar viena sprogimų serija, nors kol kas neaišku, į ką buvo pataikyta.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas naktį įspėjo, kad užsitęsusio karo atveju kasdieniai naftos nuostoliai stumia pasaulį į krizę, baisesnę nei bendras aštuntojo dešimtmečio naftos šokų ir Rusijos invazijos į Ukrainą poveikis.

Dėl konflikto naftos kainos pakilo virš 100 dolerių už barelį, tačiau po pirmadienio D. Trumpo pranešimo smarkiai krito.

Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina smuko daugiau nei 14 procentų iki 96 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ (WTI) nafta atpigo daugiau nei 14 proc. iki 84,37 JAV dolerių už barelį.

Dar vienas konflikto plataus poveikio ženklas – antroji pasaulio ekonomika Kinija anksčiau pirmadienį pareiškė ribojanti vidaus degalų kainų augimą, siekdama sušvelninti kylančių naftos kainų poveikį.

Dar ištisos savaitės kovų

Prieš D. Trumpo pranešimą Kinijos užsienio reikalų ministerija įspėjo dėl „nekontroliuojamos situacijos“, jei karas toliau plėstųsi.

Tuo tarpu pagrindinė Irano sąjungininkė Rusija, paaiškėjus informacijai apie Vašingtono ir Teherano derybas, paragino „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.

Pokalbyje su vyriausiuoju Irano diplomatu Abbasu Araghchi (Abasu Aragčiu), Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas paragino siekti „politinio sprendimo, kuriame būtų atsižvelgta į teisėtus visų susijusių šalių, visų pirma Irano, interesus“, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

JAV prezidentas siūlė įvairius karo terminus ir tikslus, penktadienį teigdamas, kad svarsto galimybę „palaipsniui užbaigti“ operaciją, tačiau vėliau pagrasino Irano elektrinėms, kurių šalis turi daugiau nei 90.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) tuo tarpu kalbėjo apie ilgalaikę kampaniją prieš Irano vyriausybę, remiančią „Hamas“, kuri 2023 metų spalio 7 dieną surengė išpuolį, išprovokavusį karą Gazos Ruože.

Izraelis taip pat išplėtė savo antžeminę kampaniją prieš Irano remiamą „Hezbollah“ Libane, įspėdamas apie „savaites truksiančias kovas“ šalyje.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, dėl smurto Libane žuvo daugiau nei 1 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus.

Iranas daro žalą Izraelyje

Izraelis didžiuojasi savo oro gynyba, o D. Trumpas ir B. Netanyahu tvirtina sunaikinę pagrindinius Irano karinius objektus.

Tačiau savaitgalį Irano raketos išvengė oro gynybos ir nukrito dviejuose pietiniuose miestuose, įskaitant Dimoną, esančią netoli Izraelio dykumos branduolinio objekto. Per šiuos incidentus sužeisti dešimtys žmonių.

Gelbėtojų teigimu, raketa nukrito maždaug už penkių kilometrų nuo vietos, kuri, kaip plačiai manoma, yra vienintelis Artimųjų Rytų atominis arsenalas, nors Izraelis neigia turintis branduolinį ginklą.

Pirmadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad bando perimti naują Irano raketų salvę, ir patvirtino, kad diena anksčiau netoli Libano sienos nuo jos pačios artilerijos ugnies žuvo Izraelio civilis.

JAV įsikūrusios Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūros duomenimis, Irane per karą žuvo mažiausiai 3 230 žmonių, įskaitant 1 406 civilius. AFP negali patekti į smūgių vietas ir nepriklausomai patikrinti aukų skaičiaus Irane.