„Jie nori šiek tiek pasinaudoti mūsų sąskaita, bet turės atsilyginti per prekybą, nes aš to neketinu toleruoti. Tai neteisinga“, – sakė D. Trumpas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Hagoje.

Prieš NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ispanų premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) tvirtino susitaręs, kad jo šalis galės „laikytis savo įsipareigojimų Atlanto aljansui ir nedidinti išlaidų gynybai iki 5 proc. BVP“.

Centro kairės lyderis vėliau internete paskelbė NATO vadovo laišką, kuriuo patvirtinama, kad Ispanijai bus suteikta „lankstumo nusistatyti savo nepriklausomą kelią“, kaip įvykdyti Aljanso reikalavimus dėl karinių pajėgumų.

Tačiau NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) primygtinai pabrėžė, kad Madridui nepadaryta jokia išimtis ir kiekviena šalis turės laikytis nustatytų lygių.

Pernai Ispanija gynybai skyrė mažiau nei 2 proc. BVP.

Anksčiau trečiadienį paskelbtoje NATO deklaracijoje teigiama, kad „sąjungininkės įsipareigoja iki 2035 metų kasmet investuoti penkis procentus BVP į pagrindinius gynybos poreikius, taip pat su gynyba ir saugumu susijusias išlaidas, siekiant užtikrinti mūsų asmeninius ir kolektyvinius įsipareigojimus“.

Pagal šį įsipareigojimą 3,5 proc. BVP bus skiriamas pagrindinėms gynybos išlaidoms – kiek daugiau nei dabar skiria JAV – ir dar 1,5 proc. BVP kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo ir infrastruktūros srityse.

NATO sąjungininkės teigia, kad išlaidų didinimas reikalingas ne tik siekiant atremti didėjančią Rusijos keliamą grėsmę, bet ir siekiant išlaikyti D. Trumpo dalyvavimą, JAV vadovui jau seniai skundžiantis, kad Europa savo gynybai skiria per mažai lėšų.