D. Trumpas žada balandžio 2 dieną, kurią jis vadina  „Išsivadavimo diena“, paskelbti abipusius tarifus, skirtus spręsti prekybos praktikos, kurią jo vyriausybė laiko nesąžininga, problemą.

„Jūs pradėtumėte nuo visų šalių, tad pažiūrėkime, kas nutiks“, – žurnalistams prezidentiniame lėktuve sakė D. Trumpas, sudaužydamas viltis, kad jis galėtų sumažinti kai kuriuos muitus arba kad jie bus taikomi tik tam tikrai grupei, turinčiai nuolatinį prekybos disbalansą.

„Negirdėjau gandų apie 15 šalių, 10 ar 15“, – atsakė jis, paklaustas, kokioms šalims tai turės įtakos.

„Iš esmės visoms šalims, apie kurias kalbame. Kalbėjome apie visas šalis, o ne apie dalį“, – pridūrė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

Buvo tikimasi, kad nauji D. Trumpo muitai bus nukreipti prieš 15 proc. partnerių, kurių prekybos su Jungtinėmis Valstijomis disbalansas yra nuolatinis. Šią šalių grupę iždo sekretorius Scottas Bessentas pavadino „nešvariuoju 15-tuku“.

Tačiau prezidentas tvirtino, kad jo tarifai bus „dosnesni“ nei Jungtinėms Valstijoms taikomi tarifai.

„Tarifai bus kur kas dosnesni, nei mums buvo tos šalys, o tai reiškia, kad jie bus švelnesni, nei (tarifai, kuriuos) tos šalys dešimtmečius taikė Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – pažymėjo jis.

„Jie mus apiplėšė taip, kaip dar niekada istorijoje nebuvo apvogta jokia šalis, o mes ketiname būti daug malonesni, nei mums buvo jie. Tačiau vis dėlto šaliai tai dideli pinigai“, – sakė jis.

D. Trumpas jau įvedė muitus importuojamam plienui ir aliuminiui bei papildomus muitus iš Kinijos importuojamoms prekėms.

Balandžio 3-iąją taip pat turėtų įsigalioti muitai importuojamiems automobiliams.

D. Trumpo patarėjas prekybos ir gamybos klausimais Peteris Navarro teigė, kad iš automobilių importo mokesčio būtų galima surinkti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) per metus.

„Be to, dėl kitų tarifų per metus bus surinkta apie 600 mlrd. dolerių (556 mlrd. eurų), o per 10 metų – apie 6 trilijonus dolerių“, – sekmadienį  televizijai „Fox News“ sakė P. Navarro.

D. Trumpo planai įvesti įvairius atsakomuosius muitus kelia pasaulinio prekybos karo pavojų, kitoms šalims žadant imtis atsakomųjų veiksmų, o ekonomistams perspėjant, kad dėl to gali kilti infliacijos ir ekonomikos nuosmukio pavojus.

D. Trumpas gynė šiuos mokesčius ir sakė, kad tai yra vienas iš būdų padidinti valstybės pajamas ir atgaivinti JAV pramonę.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad Europa turėtų siekti ekonominės nepriklausomybės. „Jungtinėse Valstijose jis tai vadina „išlaisvinimo diena“. Aš ją vertinu kaip momentą, kai turime kolektyviai nuspręsti labiau kontroliuoti savo likimą, ir manau, kad tai yra žingsnis nepriklausomybės link“, – radijui „France Inter“ sakė C. Lagarde.

Tuo metu Italijos prabangių sportinių automobilių gamintoja „Ferrari“ pranešė, jog reaguodama į JAV importo muitus dešimtadaliu padidins kai kurių modelių kainas pirkėjams Jungtinėse Valstijose.

Šiaurės Italijos Maranelo mieste įsikūrusios bendrovės pranešime nurodoma, jog iki balandžio 2-osios į JAV pristatyti jos automobiliai nepabrangs.
Pernai „Ferrari“ Jungtinėje Valstijose realizavo ketvirtadienį visų parduotų automobilių, o pardavimų pajamos siekė maždaug 1,65 mlrd. eurų, arba apie 29 proc. visų.

Kol kas neaišku, kokią įtaką JAV muitai turės „Ferrari“ pardavimams, nes daugumos jos automobilių „laukimo sąrašas“ – ilgesnis nei metai. Kita vertus, „Ferrari“ pirkėjai yra pakankamai turtingi, kad toks kainų padidinimas jiems nebūtų skausmingas.

2024-ieji Italijos prabangių sportinių automobilių gamintojai „Ferrari“ buvo dar vienų rekordinių pajamų ir pelno metai: grynasis pelnas augo 21 proc., pajamos – 12 proc., tuo tarpu pardavimų apimtys – tik 1 procentu.