„Kitaip nei (buvęs JAV prezidentas Barackas) Obama, aš Iranui NIEKO nesiūlau“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

„Aš su jais net nekalbu nuo tada, kai mes visiškai SUNAIKINOME jų branduolinius objektus“, – pažymėjo jis.

Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas britų transliuotojui BBC sakė, kad Vašingtono ir Teherano derybos negali būti atnaujintos, jei JAV neatsisakys tolesnių smūgių Iranui.

Majidas Takht-Ravanchi teigė, kad JAV pareiškė norinčios grįžti prie derybų stalo praėjus savaitei po to, kai smogė trims Irano branduoliniams objektams.

„Nesusitarėme nei dėl kokios nors datos, nei dėl būdo, – BBC teigė M. Takht-Ravanchi. – Šiuo metu ieškome atsakymo į šį klausimą. Ar dalyvaudami dialoge mes pamatysime agresijos akto pasikartojimą?“

Jis teigė, kad JAV turi „aiškiai atsakyti į šį labai svarbų klausimą“.

JAV ir Iranas vedė derybas dėl Teherano branduolinės programos, kai Izraelis nuo birželio 13 dienos pradėjo smūgių Irano branduoliniams objektams ir karinei infrastruktūrai kampaniją. Birželio 21 dieną JAV prisijungė prie Izraelio karinės kampanijos ir atakavo tris branduolinius objektus Irane: Fordo, Natanzo ir Isfahano.

Viceministras BBC atskleidė, kad JAV leido suprasti nenorinčios keisti režimo ir taikytis į Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.

M. Takht-Ravanchi taip pat sakė, kad Iranui vis dar turėtų būti leista sodrinti uraną.

„Galima diskutuoti dėl lygio, dėl pajėgumų, bet sakyti, kad jūs neturėtumėte sodrinti, kad sodrinimas turi būti nulinio lygio, o jei nesutinkate, mes jus susprogdinsime – tai džiunglių įstatymas“, – teigė jis.

Izraelis tvirtina, kad Irano branduolinė programa skirta pasigaminti atominę bombą. Teheranas tikina, kad ji skirta taikiems tikslams.

Kol kas neaišku, kokią žalą smūgiai padarė Irano branduoliniams objektams, kurie, pasak D. Trumpo, buvo visiškai sunaikinti.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi teigia, kad Iranas greičiausiai galėtų po kelių mėnesių vėl pradėti sodrinti uraną.

M. Takht-Ravanchi sakė nežinąs, kiek laiko tai užtruks.

Pagal 2015-ųjų susitarimą Iranas gali sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, kurio reikia komercinėms atominėms elektrinėms.

2018 metais D. Trumpas pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Teheranu. Iranas į tai atsakė pradėdamas gaminti iki 60 proc. sodrintą uraną. Toks sodrinimo lygis yra didesnis nei reikia civilinėms reikmėms, bet mažesnis už reikalingą ginklams.

Jei ši medžiaga būtų sodrinama toliau, teoriškai jos pakaktų norint pagaminti daugiau nei devynias branduolines bombas.