D. Trumpas, ne kartą grasinęs Iranui karine intervencija, pirmadienį socialiniame tinkle pareiškė, kad nauji muitai nedelsiant bus pradėti taikyti tiems Irano prekybos partneriams, kurie taip pat prekiauja su Jungtinėmis Valstijomis.
„Šis įsakymas yra galutinis ir neginčijamas“, – rašė jis, nenurodydamas, kam konkrečiai šie ribojimai bus taikomi.
Ekonominių duomenų bazės „Trading Economics“ duomenimis, pagrindinės Irano prekybos partnerės yra Kinija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Irakas.
Kinija antradienį pareiškė, kad gins savo teises ir interesus. „Mes visada manėme, kad muitų kare laimėtojų nėra, ir Kinija ryžtingai gins savo teisėtas teises bei interesus“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, paklausta apie D. Trumpo pranešimą dėl tarifų.
D. Trumpas svarsto įvairias galimybes dėl Irano, kurį jau daugiau nei dvi savaites krečia demonstracijos, nepaisančios beveik visiško interneto atjungimo ir mirtinos jėgos naudojimo.
Dėl ekonominių nuoskaudų kilę visą šalį apimantys protestai tapo vienu didžiausių iššūkių teokratinei sistemai, valdančiai Iraną nuo šachą nuvertusios 1979 metų Islamo revoliucijos.
Irano valdžios institucijos dėl neramumų kurstymo kaltina užsienio kišimąsi ir surengė savo atsakomųjų mitingų visoje šalyje.
Teisių gynimo grupės perspėjo, kad komunikacijų nutraukimu siekiama nuslėpti augantį aukų skaičių.
Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) pranešė patvirtinusi, kad per protestus jau žuvo 648 žmonės, įskaitant devynis nepilnamečius, tačiau įspėjo, kad aukų skaičius greičiausiai yra daug didesnis – „kai kuriais vertinimais, daugiau nei 6 tūkstančiai“.
Dėl interneto atjungimo „nepaprastai sunku nepriklausomai patikrinti šiuos pranešimus“, teigė IHR ir pridūrė, kad, kaip manoma, buvo sulaikyta 10 tūkst. žmonių.
„Tarptautinė bendruomenė privalo apsaugoti civilius protestuotojus nuo masinių žudynių, kurias vykdo Islamo Respublika“, – sakė IHR direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas.
Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad D. Trumpas vis dar nebijo panaudoti karinės jėgos prieš Iraną, tačiau pirmiausia siekia diplomatinio sprendimo.
„Keturių frontų karas“
Pirmadienį Irano valdžia siekė susigrąžinti kontrolę gatvėse masiniais atsakomaisiais mitingais visoje šalyje, kuriuos aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pavadino įrodymu, kad protestų judėjimas buvo nugalėtas.
Valdžioje nuo 1989 metų esantis 86-erių A. Khamenei sakė, kad aktyvus žmonių dalyvavimas provyriausybiniuose mitinguose buvo įspėjimas Jungtinėms Valstijoms.
„Šie masiniai mitingai, kupini ryžto, sužlugdė užsienio priešų planą, kurį turėjo įgyvendinti vietiniai samdiniai“, – sakė jis. Jo žodžius citavo valstybinė televizija.
Jos reportaže buvo rodoma, kaip žmonės sostinėje Teherane mojuoja nacionalinėmis vėliavomis ir kaip skaitomos maldos už, anot vyriausybės, riaušių aukas.
Revoliucijos aikštėje parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas miniai sakė, kad Iranas kovoja „keturių frontų karą“: ekonominį, psichologinį karą, „karinį karą“ su JAV bei Izraeliu ir „šiandien – karą prieš teroristus“.
Apsuptas šūkių persų kalba „Mirtis Izraeliui, mirtis Amerikai“, jis prisiekė, kad Irano kariuomenė surengs D. Trumpui „nepamirštamą pamoką“, jei šalis bus užpulta.
Tačiau D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Irano vadovybė jam skambino siekdama derėtis.
Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi užsienio ambasadorių konferencijoje Teherane sakė, kad Iranas „nesiekia karo, bet yra visiškai pasirengęs karui“, kartu ragindamas pradėti sąžiningas derybas.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilas Baghaei pranešė, kad tarp A. Araghchi ir D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo veikia komunikacijos kanalas, nepaisant diplomatinių santykių nebuvimo.
JAV gyvenantis nuversto Irano šacho sūnus Reza Pahlavi, garsiai raginęs protestuoti, televizijai CBS sakė, jog vyriausybė „bando apgaule priversti pasaulį manyti, kad (ji) pasiruošusi derėtis“.
Jis teigė, kad D. Trumpas yra žmogus, kuris kalba rimtai ir „žino, kas pastatyta ant kortos“.
„Raudonąją liniją, kuri buvo nubrėžta, šis režimas neabejotinai peržengė“, – sakė R. Pahlavi.
„Pagarba teisėms“
Valstybinės žiniasklaidos priemonės stengėsi parodyti, kad Teherane grįžta ramybė, transliuodamos sklandaus eismo vaizdus.
Teherano gubernatorius Mohammadas-Sadeghas Motamedianas per televiziją sakė, kad „protestų skaičius mažėja“.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad žuvo dešimtys saugumo pajėgų narių, o jų laidotuvės virto dideliais provyriausybiniais mitingais. Vyriausybė paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą dėl žuvusiųjų.
Europos Sąjunga (ES) išreiškė paramą protestuotojams ir pirmadienį pareiškė, kad svarsto galimybę įvesti papildomas sankcijas Iranui dėl demonstracijų malšinimo.
Europos Parlamentas taip pat paskelbė uždraudęs visiems Irano diplomatams ir atstovams patekti į jo patalpas.
Irano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad iškvietė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės diplomatus Teherane ir pareikalavo „atšaukti oficialius pareiškimus dėl paramos protestuotojams“.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė „valstybinį smurtą, nukreiptą prieš Irano moteris ir vyrus, drąsiai reikalaujančius pagarbos savo teisėms“.
Nebūtini Prancūzijos ambasados Teherane darbuotojai išvyko iš Irano, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė du informuoti šaltiniai.
Teherano sąjungininkė Rusija savo ruožtu sukritikavo tai, ką pavadino „užsienio galių“ bandymais kištis į Irano reikalus, pranešė valstybinė žiniasklaida pirmojoje Maskvos reakcijoje į protestus.
Naujausi komentarai