Krizę visoje šalyje toliau aštrina D. Trumpo vis labiau militarizuota kova su nusikalstamumu ir migracija, kuriai priešinasi opozicijoje esantys demokratai, kaltinantys jį autoritariniu valdžios užgrobimu.

D. Trumpas šeštadienį vėlai vakare leido dislokuoti 300 Nacionalinės gvardijos karių į Čikagą, trečią pagal dydį miestą JAV, nepaisydamas išrinktų lyderių, įskaitant merą ir valstijos gubernatorių J. B. Pritzkerį, prieštaravimo.

Vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem sekmadienį gynė šį sprendimą kanalui „Fox News“ tvirtindama, esą Čikaga yra „karo zona“.

Tačiau CNN laidoje „State of the Union“ kalbėjęs valstijos gubernatorius apkaltino respublikonus siekiant mieste sukelti chaosą.

„Jie nori sukurti karo zoną, kad galėtų nusiųsti dar daugiau karių“, – sakė J. B. Pritzkeris.

Savo pareiškime gubernatorius siūlomą karių dislokavimą pavadino „Trumpo invazija“ ir teigė, kad „nėra jokios priežasties“ siųsti karius į Ilinojų ar bet kurią kitą valstiją be vietos pareigūnų „žinios, sutikimo ar bendradarbiavimo“.

Sekmadienį paskelbta CBS apklausa parodė, kad 58 proc. amerikiečių prieštarauja Nacionalinės gvardijos dislokavimui šalies miestuose.

JAV prezidentas, praėjusį antradienį kalbėjęs apie kariuomenės panaudojimą „vidaus karui“, nesignalizuoja jokių ketinimų savo griežtos kampanijos atsisakyti.

Sekmadienį jis melagingai tvirtino, esą „Portlandas dega iki pamatų. Visur pilna sukilėlių“.

Respublikonas Atstovų Rūmų pirmininkas ir pagrindinis D. Trumpo sąjungininkas Mike'as Johnsonas sekmadienį pakartojo prezidento retoriką, NBC televizijai aiškindamas, esą JAV sostinėje Vašingtone dislokuotos Nacionalinės gvardijos pajėgos reagavo į „tikrą karo zoną“ – nepaisant to, kad toks apibūdinimas neatitinka tikrovės.

Karo padėčiai – ne

D. Trumpo kampanija panaudoti kariuomenę savo šalies teritorijoje Portlande, Oregono valstijoje susidūrė su kliūtimi, kai šeštadienį vakare teismas nusprendė, kad karių dislokavimas yra neteisėtas.

JAV prezidentas Portlandą ne kartą vadino „karu nuniokotu“, bet JAV apygardos teisėja Karin Immergut išdavė laikiną draudimą, sakydama, kad  „prezidento sprendimas paprasčiausiai neturėjo jokio ryšio su faktais“.

„Tai yra konstitucinės teisės, o ne karo padėties šalis“, – rašė K. Immergut savo nutartyje.

Pasak jos, nors Portlande buvo užfiksuoti pavieniai išpuoliai prieš federalinius pareigūnus ir turtą, D. Trumpo administracija nesugebėjo įrodyti, „kad tie smurto epizodai buvo dalis organizuoto bandymo nuversti visą valdžią dalis“,  kas, teisėjos teigimu, pateisintų karinės jėgos panaudojimą.

D. Trumpo dešinioji ranka Stephenas Milleris teisėjos nutartį pavadino „teisiniu maištu“.

Kita teismo nutartimi, išduota sekmadienį vėlai vakare, užblokuotas nacionalinės gvardijos karių dislokavimas iš kitų valstijų. Apie tai pranešė Oregono generalinis prokuroras ir Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas, kuris kiek anksčiau skelbė kreipęsis į teismą mobilizacijai sustabdyti.

Trumpo piktnaudžiavimas valdžia nebus toleruojamas.

„Federalinis teisėjas UŽBLOKAVO Donaldo Trumpo neteisėtą bandymą DISLOKUOTI 300 MŪSŲ NACIONALINĖS GVARDIJOS KARIŲ Į PORTLANDĄ“, – rašė G. Newsomas, kurio atstovai spaudai sąmoningai kopijavo prieštaringai vertinamą prezidento stilių rašyti didžiosiomis raidėmis.

„Trumpo piktnaudžiavimas valdžia nebus toleruojamas“, – pridūrė Kalifornijos gubernatorius.

Šaudynės Čikagoje

D. Trumpo kovos su migrantais kampaniją vykdo Imigracijos ir muitinės tarnyba (ICE). Ši tarnyba sparčiai auga tiek darbuotojų skaičiumi, tiek pagal jai suteikiamas atsakomybes.

ICE reidų metu kaukėti ir ginkluoti vyrai skiriamaisiais ženklais nepažymėtais automobiliais ir šarvuotomis transporto priemonėmis vykdo operacijas gyvenamuosiuose rajonuose ir verslo įmonėse, sukeldami vietos gyventojų protestus.

Įtemptos pastarosios dienos Čikagoje šeštadienį baigėsi smurtu, kai federalinis pareigūnas pašovė vairuotoją, kuri, Vidaus saugumo departamento teigimu, esą buvo ginkluota ir taranavo vieną iš jų patrulių automobilių.

Pasak Vidaus saugumo departamento, ICE pareigūnai rugsėjo 12 d. per eismo dalyvių kontrolės reidą nušovė 38-erių imigrantą Silverio Villegasą Gozalezą, kurį po to apkaltino bandymu pabėgti iš įvykio vietos ir ICE pareigūno vilkimu automobiliu.