Kai komitetas uždegs žalią šviesą Švedijos stojimo protokolui, paskutinį žingsnį turės žengti Turkijos parlamentas.

Turkija iki šiol stabdė Švedijos narystės NATO ratifikavimą, kaltindama šią šalį pernelyg atlaidžiu požiūriu į grupes, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui, įskaitant kurdų kovotojus ir tinklo, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, narius.

Turkiją taip pat piktina uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalininkų demonstracijos Švedijoje ir musulmoniškas šalis sukrėtę Korano deginimo protestai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime atšaukė savo prieštaravimą Švedijos kandidatūrai ir praėjusį mėnesį nusiuntė stojimo protokolą parlamentui ratifikuoti.

Ankara pakeitė savo poziciją po to, kai Stokholmas pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Turkija kovos su terorizmu srityje ir remti Turkijos siekį atgaivinti savo narystės ES paraišką. Be to, NATO susitarė įsteigti specialią kovos su terorizmu koordinatoriaus instituciją.

Norint išplėsti NATO, reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios atsisako tai padaryti. Vengrija stabdė Švedijos paraišką, teigdama, kad švedų politikai melavo apie Vengrijos demokratijos būklę.

Neaišku, kada įstatymo projektas pasieks visą asamblėją, kurioje R. T. Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai turi daugumą.

Tačiau Turkijos parlamento pirmininkas Numanas Kurtulmusas (Numanas Kurtulmušas) šią savaitę per vaizdo konferenciją savo kolegai iš Švedijos Andreasui Norlenui pasakė, kad tikisi, jog procesas bus užbaigtas kuo greičiau, praneša Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

Švedija ir Suomija atsisakė savo tradicinių karinio neprisijungimo pozicijų ir siekė apsaugos po NATO saugumo skėčiu, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą. Suomija prie Aljanso prisijungė balandį ir tapo 31-ąja NATO nare.

Turkijos pritarimas dėl Švedijos narystės taip pat susijęs su Ankaros pastangomis iš Jungtinių Valstijų įsigyti naujų naikintuvų F-16 ir atnaujinti turimą naikintuvų parką. Tačiau tiek JAV, tiek Turkijos pareigūnai tvirtino, kad bet koks toks sandoris nebus siejamas su Švedijos naryste NATO.