Tai atskleidė naujausias tyrimas, atliktas buvusių Baltarusijos saugumo struktūrų darbuotojų organizacijos „BelPol“, apie kurį pranešė Latvijos naujienų agentūra LETA.

Tyrime aprašoma, kaip Pekino parama pastaraisiais metais leido Minskui ne tik palaikyti, bet kai kurių sektorių atveju netgi išplėsti karinę gamybą Rusijos armijai, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijoje įsikūrusio Rytų Europos politikos studijų centro tyrėjas Armandas Astukevičas.

Be šios paramos, pasak tyrimo autorių, daugelis programų būtų sustojusios arba bent jau žymiai sulėtėjusios.

A. Astukevičas pabrėžia, kad buvo rasta dokumentų, kurie patvirtina, jog Kinijos vaidmuo nėra pasyvus.

Tyrimo autorių teigimu, dabartiniai tarptautiniai apribojimai yra nepajėgūs šį bendradarbiavimą sustabdyti.

„BelPol“ tyrime daroma išvada, kad tai, kas vyksta, neapsiriboja tik atskirų dalių tiekimu: tai esąs sistemingas ir sąmoningas procesas, kuriuo siekiama sukurti sankcijoms atsparią karinės gamybos bazę visiškai NATO pašonėje.

Taikikliai rusų armijai

Pasak tyrimo autorių, vienas iš ryškiausių šio Baltarusijos ir Kinijos bendradarbiavimo pavyzdžių – optikos pramonė. Pastaraisiais metais daugiau nei 50 Baltarusijos įmonių gamino taikiklius Rusijos armijai.

Tyrimo autorių gauti dokumentai rodo, kad didelės Baltarusijos įmonės, tokios kaip „Peleng“ ir „BelOMO“, iš tiesų veikia kaip surinkimo centrai, o sudėtingesnės mechaninės ir optinės dalys gaminamos Kinijoje ir per slaptą tiekimo grandinę gabenamos į dirbtuves Minske.

Siekdama kontroliuoti šį srautą ir apeiti sankcijas, Baltarusijos pusė naudoja Kinijos fiktyvią įmonę „Shenzhen 5G Hi-Tech Innovation Co., Limited“.

Šios įmonės pristatymuose kaip klientai nurodomi didžiausi Baltarusijos karinio sektoriaus gamintojai, tačiau „BelPol“ tyrime atskleidžiama, kad sutarties prieduose nurodyta šimtai tūkstančių dalių ir sutartys, kurių vertė siekia milijonus.

Tyrimo autoriai kaip pavyzdį nurodo tankams skirtus taikiklius „Sosna-U“. Tyrime pabrėžiama, kad dėl sankcijų Baltarusija neteko galimybės naudotis svarbiu Vakarų gamybos lazeriniu diodu, o visai gamybos linijai grėsė uždarymas. Tačiau situaciją išsprendė Kinijos gamintoja „Haucore“, kurios produktas buvo išbandytas, patvirtintas ir pradėta jo serijinė gamyba, todėl Rusijos tankai ir toliau gali būti aprūpinami moderniais taikikliais.

„BelPol“ daro išvadą, kad dėl to Ukrainoje esantys Rusijos tankai naudoja taikiklių sistemas, kurias bendrai prižiūri Baltarusijos surinkimo dirbtuvės ir Kinijos komponentų gamintojai.

Šaudmenų gamyba

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad Kinija padeda Baltarusijai nuo nulio sukurti visą šaudmenų gamybos ciklą.

Vienu atveju kinų įmonės buvo pasitelktos gamybos linijų statybai ir įrengimui; į Baltarusiją įrangai valdyti buvo atsiųsta ir kinų specialistų. Pavyzdžiui, Minsko guolių gamykla įrengė gamybos liniją, galinčią pagaminti šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių per metus. Ši gamybos linija buvo įrengta su kinų įranga ir rusu paskola.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį šiame procese atlieka ir Baltarusijos mikroelektronikos įmonės „Integral“ bei „Planar“, gaminančios tiek lustus, tiek jų gamybai reikalingą litografijos įrangą.

Tyrime aprašomas atvejis, kai Ukrainoje numuštoje Rusijos sparnuotoje raketoje „X-69“ buvo rastas „Integral“ lustas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai yra tiesioginis įrodymas, jog naujausiuose Rusijos ginkluose yra naudojama Baltarusijos elektronika.

Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad šios Baltarusijos įmonės yra labai priklausomos nuo Vakarų komponentų ir žaliavų, o tai jas daro pažeidžiamas sankcijoms, todėl Kinijos tarpininkės įmonės pasitelkiamos siekiant šį pažeidžiamumą sumažinti.

Uždara atsiskaitymų sistema

Tyrime pažymima, kad pagrindiniam Baltarusijos valstybiniam bankui „ASB Belarusbank“ buvo patikėtas specialus vaidmuo tvarkyti sankcionuotų karinių įmonių mokėjimus ir kurti atskiras mokėjimo schemas, kurių tikslas – kuo labiau apriboti galimybes atsekti sandorius. Šiuo tikslu banke buvo įsteigtas specialus Eksporto centro padalinys.

Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad svarbus žingsnis šioje schemoje yra prisijungimas prie Kinijos tarpvalstybinės tarpbankinės mokėjimų sistemos (CIPS), pristatomos kaip alternatyva Vakarų SWIFT sistemai. Susitarimas dėl tiesioginio dalyvavimo CIPS buvo pasirašytas per A. Lukašenkos oficialų vizitą Kinijoje 2023 m. vasario mėn., o tų pačių metų rudenį bankas gavo specialią įrangą tiesioginiam prisijungimui prie sistemos.

Vėliau buvo pradėti naudoti atskiri šviesolaidiniai ryšio kanalai tarp Baltarusijos, Rusijos ir Kinijos. „BelPol“ daro išvadą, kad šių priemonių tikslas – sukurti visiškai uždarą ir sankcijoms atsparų kanalą, skirtą sklandžiam atsiskaitymui už karines ir dvejopo naudojimo prekes.