Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį paragino Bendriją dialogo būdu įveikti „poliarizaciją“ žemės ūkio sektoriuje, kelių šalių ūkininkams surengus protestus.

„Visi vienodai skubiai suvokiame, kad padėtis turi pagerėti“, – sakė U. von der Leyen, pradėdama strateginį dialogą apie tai, kaip suderinti ūkininkų skundus su Europos žaliąja pertvarka.

Strateginiam dialogui dėl žemės ūkio ateities Europos Sąjungoje – naujam forumui – pavesta formuoti bendrą ES žemės ir maisto ūkio ateities viziją.

Žemės ūkio sektoriuje „didėja nesutarimai ir poliarizacija“, pripažino U. von der Leyen ir pridūrė: „Esu tvirtai įsitikinusi, kad šią poliarizaciją, kurią visi jaučiame, galime įveikti tik dialogu.“

Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje ūkininkai protestuoja dėl virtinės dalykų, įskaitant didėjančias išlaidas siekiant taršos anglies junginiais mažinimo tikslų, degalų kainas, infliaciją ir dėl Rusijos karo į ES nukreiptą ukrainietiškų grūdų importą.

Daug ūkininkų ėmėsi blokuoti kelius, dar labiau padidindami transporto sutrikimus Europoje ir bėdas dėl krovinių gabenimo Raudonąja jūra, kur Jemeno husiai raketomis apšaudo praplaukiančius laivus.

Ūkininkų protestus skatina kraštutinių dešiniųjų partijos keliose ES valstybėse, siekiančios pranašumo prieš birželį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Tokius konfliktus galima matyti, pavyzdžiui, ūkininkų protestuose virtinėje Europos šalių.

Europa ir jos žemės ūkio sektorius išgyvena „civilizacinių permainų procesą“, sakė strateginiam dialogui dėl žemės ūkio ateities ES pirmininkaujantis profesorius Peteris Strohschneideris (Pėteris Štrošneideris), vadovavęs Vokietijos federalinės vyriausybės Žemės ūkio ateities komisijai.

Pasak jo, sąmyšį kelia ne tik kovos su klimato kaita kaštai, bet ir technologijų inovacijos, pavyzdžiui, susijusios su genetiškai pakeistomis žemės ūkio kultūromis, „geopolitiniai interesų konfliktai“ ir ekonominis konkurencingumas.

„Tokius konfliktus galima matyti, pavyzdžiui, ūkininkų protestuose virtinėje Europos šalių“, – sakė P. Strohschneideris.

U. von der Leyen tokį strateginį dialogą pasiūlė pernai rugsėjį, lenkų ūkininkams skundžiantis dėl ukrainietiškų grūdų importo, o ispanų ūkininkams nukentėjus nuo klimato kaitos nulemtų sausrų.

Iniciatyva, kuri tęsis ateinančias savaites, subūrė atstovus iš ūkininkų organizacijų, maisto tiekimo kompanijų ir akademinių sluoksnių, ieškant konsensuso ir konkuruojančių interesų subalansavimo.

Kol kas neaišku, kokį poveikį politikai galėtų padaryti šis dialogas, turint galvoje, kad po EP rinkimų vėliau šiais metais ateis dirbti nauja Europos Komisija.

P. Strohschneideris sakė, kad šių derybų tikslas yra „protingas socialinis ir politinis susikertančių ekonominių, ekologinių ir socialinių interesų subalansavimas“ ateinantiems 5–15 metų.

„Norime, kad išklausytumėte, ir prašome aptarti bei išplėtoti scenarijus ateičiai. Iš esmės tai kelio į priekį nusakymas“, – kalbėjo U. von der Leyen.