Kiek ukrainiečių žuvo kovo 1-osios popietę, kai Rusijos balistinė raketa „Iskander-M“ pataikė į Rytų operatyvinės vadovybės 168-ojo rezervo bataliono vietą netoli Čerkaskės kaimo, Dniepropetrovsko srityje, tiksliai neskelbiama. Neoficialiai kalbama apie keturias dešimtis žuvusiųjų, 90 sužeistųjų. Tragedijos aplinkybės dar tiriamos, nušalintas bataliono vadas, tačiau akivaizdu: gynyba būtų efektyvesnė, jei ketvirtus metus kariaujanti šalis turėtų pakankamai išteklių panašioms atakoms atremti. Kovoti su balistinėmis raketomis pajėgios tik amerikietiškosios priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Sykį jau patirta
Nuo Rusijos invazijos JAV iš savo atsargų tiekė Ukrainai ginklų už 32 mlrd. eurų. Tai 3 mln. sunkiosios artilerijos sviedinių, priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ ir NASAMS, trumpojo nuotolio raketos ATACMS, prieštankiniai ginklai „Javelin“, priešlėktuvinės raketos „Stinger“, tankai „Abrams“, tūkstančiai šarvuočių.
Kijyvui buvo leista iš JAV gynybos gamintojų įsigyti produkcijos dar beveik už 32 mlrd. eurų. Ukraina gaudavo karinės pagalbos tiekimus kartą ar du kartus per savaitę, jie buvo apdorojami per Lenkijoje esantį centrą.
Pirmadienį paskelbta žinia apie Baltųjų rūmų sprendimą sustabdyti paramą Kyjivui – ne naujiena, primena ELTA. 2023 m. vasarą Kongreso respublikonai blokavo tuomečio JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytą didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tada Ukrainai vos pavyko su Europos pagalba papildyti savo turimas amunicijos atsargas, nors fronte kurį laiką jų stygius buvo skausmingai jaučiamas. Tuokart pasinaudojusi situacija Rusijos kariuomenė gerokai pasistūmėjo Avdejevkos-Pokrovsko kryptimi.
Kai 2024 m. pavasarį Kongresas galiausiai patvirtino 65 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos paketą, Ukrainai pavyko atremti atnaujintą Rusijos puolimą Charkivo srityje.
Paskutiniais J. Bideno kadencijos mėnesiais buvo paskelbta apie keturis karinės pagalbos paketus. Pasinaudota „Presidential Drawdown Authority“ (PDA) teise – greičiausiu būdu perduoti turimą JAV gynybos įrangą tiesiai iš JAV ginkluotųjų pajėgų.
Amerikiečių pagalba Ukrainą pasiekė ir kitais būdais: per Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą, t. y. JAV Vyriausybei perkant naują įrangą tiesiai iš gynybos rangovų; per Užsienio karinio finansavimo programą, kai JAV suteikia partneriams dotacijų ar paskolų ginklams įsigyti.
Savaitės pradžioje „ABC News“ šaltiniai skelbė, kad apie 90 proc. ginklų, skirtų Ukrainai pagal ankstesnius PDA paketus, jau pristatyta. Šiuose pagalbos paketuose esą buvo didžioji dauguma svarbiausių šaudmenų ir prieštankinių sistemų. „ABC News“ šaltinių teigimu, didžioji dalis likusios pagalbos – šarvuočiai, kurių kelias kiek ilgesnis. Visa anksčiau pagal PDA skirta pagalba Ukrainai turėjo būti pristatyta iki rugpjūčio.
„ABC News“ skaičiavimu, iš JAV į Ukrainą ginklai turėtų keliauti dar kelerius metus – dėl jų Kyjivas yra pasirašęs sutartis su privačiomis JAV bendrovėmis ir už daugelį, o gal ir viską, jau esą sumokėta. Vis dėlto JAV žurnalistai neatmeta galimybės, kad D. Trumpo administracija gali bandyti sustabdyti ir šį srautą.
V. Ogirenkos / „Reuters“, A. Stroho / „ZUMA Press Wire“ / „Scanpix“ nuotr.
Pavojinga priklausomybė
Įtampa dėl sustabdytos paramos atkreipė dėmesį į neišskaidytą riziką, kuri Ukrainą yra pririšusi prie vieno sąjungininko, o ekspertams tapo proga paanalizuoti, kiek Ukraina yra savarankiška kare su Rusija.
Jei pirmadienį sustabdyta pagalba nebūtų atnaujinta, šio sprendimo padarinius frontas pajustų neiškart.
Dabar Rusijos okupantai vykdo aktyvius puolimo veiksmus Charkivo, Luhansko ir Donecko srityse. Jie taip pat suintensyvino veiksmus Zaporižios srities vakaruose ir toliau bando forsuoti Dniepro upę Chersono srityje. „Tikėtina, kad Rusijos pajėgos bandys pasinaudoti JAV pagalbos teikimo pertrauka ir toliau siekti tolesnių laimėjimų Rytų ir Pietų Ukrainoje“, – mano Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Kiek ilgai Ukraina galėtų atsilaikyti prieš Rusiją be JAV karinės pagalbos? Vyraujanti nuomonė – apie pusmetį. Pesimistai mato fronto žlugimą vasaros pradžioje. Optimistai įsivaizduoja, kad ukrainiečiai galėtų išsilaikyti iki kitų metų sausio, kai D. Trumpas minės antrosios kadencijos pirmųjų metų sukaktį.
Kritinė įranga
Ukraina yra labai priklausoma nuo JAV ginkluotės sistemų, tokių kaip priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“, NASAMS (pastarosios sukurtos kartu su Norvegija), taip pat raketų „Hawk“ ir „Stinger“, ypač – skirtų oro gynybai. Jos saugo Ukrainos miestus, gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, elektrines, pastotes ir, žinoma, arčiau fronto linijos esančius kariuomenės mokymo centrus.
Iš JAV į Ukrainą ginklai turėtų keliauti dar kelerius metus – dėl jų Kyjivas yra pasirašęs sutartis su privačiomis JAV bendrovėmis ir už daugelį, o gal ir viską, jau esą sumokėta.
JAV suteikė Ukrainai galimybę vykdyti tolimus smūgius raketų paleidimo įrenginiais HIMARS ir ATACM raketomis – nors ir apribojo jų naudojimą Rusijoje, jos vis tiek yra gyvybiškai svarbios smogiant į didelės vertės taikinius okupuotose teritorijose.
Netekus galimybės naudotis „Patriot“, didžiausias pavojus kiltų civiliniams objektams, pvz., energetikos sistemai, kurios infrastruktūros remontui jau buvo nutraukta parama per USAID. Ukrainai galiausiai tektų rinktis, ar ginti aerodromą, elektrinę, ar ginklų gamyklą, rašo „Financial Times“.
Fronto linijoje, kur dabar pagrindinės kovos vyksta naudojant dronus kamikadzes, padariniai greičiausiai bus juntami jau po kelių savaičių.
Ukraina turi iš Europos gautų amerikietiškų naikintuvų „F-16“, JAV gamybos tankų, haubicų. Teoriškai JAV galėtų nurodyti nebenaudoti amerikietiškų „Humvee“, „Bradley“, tačiau praktiškai tai būtų sunkiai įgyvendinama.
Kol kas neaišku, ar Europos valstybės gali ir toliau užsakyti ginklų Ukrainai iš privačios JAV ginklų pramonės ir už juos mokėti, ar D. Trumpas užkirs kelią ir tam. Nežinia, kas nutiks su ilgalaikiais ginkluotės pirkimo projektais, dėl kurių susitarta dar J. Bideno kadencijos metu. Šie užsakymai gali būti baigti net antroje D. Trumpo kadencijos pusėje.
Taip pat kyla klausimas, ar JAV uždraus Europos šalims siųsti savo turimą JAV gamybos įrangą į Ukrainą. Raketų paleidimo įrenginiai MARS, minėti „Patriot“ ar „F-16“ – šios sistemos ir jų amunicija gali būti perduota trečiosioms šalims tik gavus Amerikos leidimą. Vasario viduryje D. Trumpas pasiūlė, kad europiečiai galėtų pirkti ginklus JAV ir perduoti juos Kyjivui. Dar neaišku, ar tai vis dar galioja ir ar Vašingtonas ir toliau leis perduoti savo įrangą.
Kita problema – JAV tiekiamos įrangos priežiūra. Savo kadencijos pabaigoje J. Bidenas panaikino apribojimus Ukrainoje dirbantiems JAV rangovams. Šia prasme labai jautrūs „F-16“, kuriems svarbi techninė priežiūra ir nenutrūkstantis atsarginių dalių tiekimas.
Alternatyvūs variantai
Pasak karo eksperto, Ukrainos mokslo akademijos vyr. mokslinio bendradarbio Valerijaus Romanenkos, Norvegijos bendrovė „Kongsberg Defence & Aerospace“ planuoja Ukrainoje gaminti raketas NASAMS oro gynybos sistemoms. Gamyba iš Ukrainos gali būti perkelta į kitas šalis – į pačią Norvegiją arba į Lenkiją. „Galbūt išsiskirstysime ir gaminsime pagrindinius komponentus, o čia, Ukrainoje, vyks šių raketų sraigtinis surinkimas, kuris gerokai padidins skaičių. Taip bus galima pakeisti brangias amerikietiškas raketas“, – apie galimą alternatyvą radijui NV sakė V. Romanenka.
Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris yra pareiškęs, kad britai yra pasirengę uždaryti oro erdvę virš Ukrainos ir taip būtų užtikrintas taikos susitarimas. Tai galėtų būti daugiafunkciai naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Anot V. Romanenkos, jie galėtų būti dislokuoti Lenkijoje, artimiausiuose aerodromuose, kad, esant pavojui dėl „Shahed“ ar sparniuotųjų raketų, pakiltų į orą arba nuolat patruliuotų virš Lenkijos, prie sienos su Ukraina. „Tačiau, deja, jie negalės veikti balistikos srityje“, – pastebėjo ekspertas.
Kaip rašo „The Guardian“, Europos oro pajėgos – 120 naikintuvų, galėtų būti dislokuotos kaip „European Sky Shield Initiative“ projekto dalis. Taip galima būtų apsaugotas Ukrainos dangus, ypač – virš Kyjivo ir Vakarų Ukrainos, nuo Rusijos atakų, nesukeliant platesnio konflikto su Kremliumi.
2022 m. vasarą tuomečio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasiūlytoje iniciatyvoje dalyvauja 23 Europos šalys, tarp jų – ir Jungtinė Karalystė.
Teroras: JAV didinant spaudimą Ukrainai diplomatiniame fronte, Rusija atakuoja su nauja jėga. Kovo 7-osios naktį Ukraina atakuota iš strategiinių bombonešių „Tu-95MS“ paleistomis raketomis, nuo jūros „Kalibrais“, balistinėmis raketomis, dešimtimis bepiločių. Sprogimai buvo girdėti kiaurą naktį visoje šalyje – nuo CCharkivo (nuotr.) iki Ternopilio ir Ivano-Frankivsko sričių. / V. Madijevskio / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Tobulina ir kuria
Karo praktikai pabrėžia: šiandien nėra vieno superginklo, kuris galėtų kompensuoti kitus ginklus. Kitaip tariant, nėra tokios ginklo rūšies, be kurios Ukraina būtų pasmerkta fiasko fronte ar kuri viena kompensuotų svarbių sistemų stygių.
Pvz., artilerijos sviedinių deficitą iš dalies galėtų kompensuoti Europos šalys – ES planuoja šiemet pagaminti iki 2 mln. sviedinių.
Minint trečiąsias karo metines Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad Ukraina dabar pati pasigamina apie 30 proc. ginkluotės, reikalingos karui su Rusijos agresoriais. Tai daugiausia bepiločiai orlaviai, trumpojo nuotolio raketos ir artilerijos šaudmenys. Atitinkamai 70 proc. papildomai reikalingos ginkluotės iki šiol buvo gaunama iš Europos ir JAV. Kai kurių ekspertų teigimu, praėjusį pusmetį Senasis žemynas buvo aplenkęs Ameriką.
Ypač daug dėmesio skiriama dronams, kurių didžioji dauguma gaminami Ukrainoje. Bepiločiai orlaiviai leidžia išlaikyti agresorių per didesnį atstumą, kompensuoja šaudmenų stygių ir padėtų laimėti laiko, kuris, jei pagalba iš tiesų įstrigtų, būtų itin svarbus. Tačiau reikšmingu veiksniu fronte vis dar yra masyvesnės smogiamosios priemonės – daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai, artilerija.
Pernai Kyjivas paskelbė apie atskiros rūšies – bepiločių sistemų – pajėgų formavimą. Nuo to laiko po šiuo organizaciniu skėčiu iš improvizuotų savanorių formuočių, tokių kaip „Achilas“, „Rarogas“, „Feniksas“ ar „Madjaro paukščiai“, susikūrė savarankiški pulkai ir brigados. Sukurdama decentralizuotą bepiločių skraidyklių surinkimo struktūrą savo teritorijoje, Ukraina pasiekė tam tikrą autonomijos laipsnį, o sparčiai tobulinama ar kuriama ginkluotė – kad ir raketos ir drono hibridas „Pekla“ – leidžia vykdyti operacijas nenaudojant amerikietiškos įrangos.
Ryšys ir duomenys
Praeis laiko, kol JAV pagalbos stoka pasijaus fronto linijoje. Tačiau gali būti kur kas daugiau nerimo keliantis tiesioginis poveikis, ypač kalbant apie dalijimąsi žvalgybos duomenimis.
Ryškėja ženklų, kad sustabdyti pagalbą Vašingtonas planavo gerokai prieš V. Zelenskio vizitą į JAV.
Elonas Muskas jau ne kartą grasino išjungti Ukrainos kariuomenei „Starlink“ ryšį. Ukrainos žiniasklaidos teigimu, šalies kariuomenė turi daugiau nei 47 tūkst. terminalų, kurie leidžia perduoti naujausią informaciją apie mūšio lauką, būtiną koordinuojant artilerijos ir dronų smūgius.
Nuo 2023 m. vidurio už ryšį moka Pentagonas – tai taip pat laikoma karinės pagalbos dalimi. Kitais duomenimis, už daugelį „Starlink“ jungčių moka Europos NATO valstybės, visų pirma Lenkija. Neaišku, ar E. Muskas taip pat nutrauktų šias vykdomas sutartis, ar, vaizdžiai tariant, nepaisydamas komercinių susitarimų, tiesiog paspaustų mygtuką.
Praradus prieigą prie „Starlink“, gebėjimas reaguoti gerokai sulėtėtų, „žudymo grandinė“ – nuo duomenų rinkimo ir apdorojimo iki jų perdavimo ginklų sistemoms – ukrainiečiams pailgėtų nuo kelių minučių iki kelių valandų. Dėl to fronto linijoje esantys daliniai taptų daug pažeidžiamesni Rusijos kariuomenės.
Alternatyva – Europos palydovų tinklas IRIS2 – pradės veikti tik 2030 m. Vakarų žiniasklaida rašo, kad tuo tarpu rengiamas laikinas sprendimas pasitelkus ES vyriausybinės palydovinės komunikacijos programą GOVSATCOM. Žvalgybos duomenis Kyjivas taip pat galėtų gauti iš komercinių paslaugų teikėjų, tačiau tai nepigu ir nebūtų labai operatyvu.
Turi savo ausis ir akis
Vis dėlto ne viskas ir žvalgybos šiuo klausimu yra tik juoda ir balta.
Amerikietiška žvalgybos sistema apima palydovinį stebėjimą, lėktuvų ir dronų patruliavimą. Netekusi galimybės naudoti duomenis esamuoju laiku, Ukraina prarastų galimybę rengti kokybiškas atakas taktiniu ar operatyviniu lygiu, galimai neturėtų pakankamai informacijos apie į ataką kylančius bombonešius ar paleidžiamas raketas. Vis dėlto klaidinga manyti, kad be amerikiečių žvalgybos duomenų Ukraina nebeturėtų galimybės smūgiuoti į Rusijos gilumoje, pvz., už 1 tūkst. km ir daugiau km esančius strateginius objektus.
„Renkant žvalgybinę informaciją, duomenis, reikalingus tokiems smūgiams atlikti, yra šiek tiek kitokių elementų, – radijui NV sakė karo ekspertas Sergejus Grabskis ir pasidalijo iškalbingomis užuominomis: – Ačiū Dievui, Ukraina žengė labai galingų žingsnių į priekį, kad įgytų tam tikrą savarankiškumą šiems smūgiams vykdyti. Mes šiuos smūgius vykdome naudodamiesi kitais informacijos šaltiniais, ypač operatyviniais šaltiniais. Tikiuosi, kad kada nors pagerbsime didvyrius, kurie padeda mums vykdyti šiuos smūgius, nes žmonių buvimas atitinkamose struktūrose ant žemės atlieka lemiamą vaidmenį vykdant šiuos smūgius. Taigi būtent šie smūgiai ir toliau lieka mūsų nuolatinė užduotis, kurią vykdysime.“
Ukraina žengė labai galingų žingsnių į priekį, kad įgytų tam tikrą savarankiškumą šiems smūgiams vykdyti.
Be to, žvalgybiniais duomenimis su Kyjivu toliau dalijasi Europos šalys. „Mūsų žvalgyba yra suvereni [...] su mūsų pačių pajėgumais, – pasak agentūros ELTA, radijui „France Inter“ sakė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu. – Mes tai perduodame ukrainiečiams.“
Apie tai, kad toliau teiks Ukrainai žvalgybinę informaciją, pranešė ir Didžioji Britanija. Tiesa, kaip rašo ELTA, „The Guardian“ šaltiniai teigia, jog vadovaudamiesi įprastine žvalgybos praktika informacijos, gautos iš JAV pagal su šia šalimi sudarytas ilgalaikes sutartis, britai neperdavinės.
Skandalas – tik pretekstas?
Po pirmadienio šoko, kai JAV paskelbė apie nutraukiamą pagalbą, savaitės viduryje radosi ženklų, kad Vašingtone bus persigalvota. Kaip trečiadienį sakė JAV prezidento patarėjas saugumo klausimais Mike’as Walzas, D. Trumpas svarstys galimybę atnaujinti pagalbą Ukrainai, jei bus surengtos taikos derybos ir imtasi „pasitikėjimo stiprinimo“ priemonių.
Pagal viešą versiją, pagalba Ukrainai sustabdyta dėl vasario 28 d. įvykusio incidento Ovaliniame kabinete, kai, Baltųjų rūmų teigimu, Volodymyras Zelenskis netinkamai kalbėjo ir nerodė dėkingumo JAV vadovui. Tačiau ryškėja ženklų, kad sustabdyti pagalbą Vašingtonas planavo gerokai prieš V. Zelenskio vizitą į JAV.
Karinių krovinių srautas per Baltijos jūrą gerokai sumažėjo jau sausį, prasidėjus D. Trumpo kadencijai. Kaip rašo Vokietijos portalas „Kieler Nachrichten“, paskutinis laivas su JAV amunicija į Gdanską Kylio kanalu plaukė vasario antrojoje pusėje. Vėliau keliavo tik nedideli kiekiai.
JAV karinės strategijos pokyčiai matomi Bremerhafene ir Nordenhame – svarbiausiuose JAV karinės įrangos logistikos centruose Vokietijoje. Ten, kur iki vasario pabaigos dar buvo iškraunama šimtai karinių transporto priemonių iš JAV, dabar tvyro tyla. „Kol kas daugiau laivų siųsti nenumatoma“, – taip buvo atsakyta į „Kieler Nachrichten“ užklausą. Nuo 2025 m. sausio pradžios čia buvo iškrauti šešiais dideliais JAV kariniais laivais atgabenti kroviniai.
Pasak Vokietijos žiniasklaidos, pernai Kylio kanalu laivai su karine įranga į Gdanską ir Gdynę plaukdavo po du tris kartus per savaitę. Per visą vasarį būta tik dviejų. Kovo pradžioje baigėsi ir per Danijos Skageną gabenami kroviniai.
„Kai pernai lapkritį iš Helsinkio į Viduržemio jūrą išplaukė kreiseris „Gettysburg“, anot karinių jūrų pajėgų atstovų, didesnių JAV karinių jūrų pajėgų dalinių buvimas šiuo metu taip pat neplanuojamas“, – rašo portalas.
„The Washington Post“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiais, rašo, kad HIMARS aptarnaujantys ukrainiečiai žvalgybos duomenis nustojo gauti dar prieš V. Zelenskio susitikimą su D. Trumpu. Anot vieno neįvardyto kariškio, pastarąjį mėnesį jo padalinys negavo taikinių, esančių toliau nei 60 km nuo fronto linijos.
Anksčiau Amerikos žvalgyba teikė Ukrainai informaciją, leidžiančią naudoti HIMARS su ATACMS raketomis prieš Rusijos objektus, įskaitant Rusijos teritoriją. Dabar duomenų srautas išseko. Panašia patirtimi šaltiniai Ukrainoje pasidalijo ir su „The Economist".
Televizijai CBS trys anoniminiai šaltiniai Baltuosiuose rūmuose sakė, kad JAV nebeteikia vadinamųjų mirtinų duomenų, reikalingų tokioms sistemoms kaip HIMARS, ir toliau dalijasi su Ukraina tik gynybinio pobūdžio duomenimis.
