Į trečiuosius karo metus žengianti užpulta Ukraina sprendžia, ką daryti su dideliu karių trūkumu. Vienas iš parlamente svarstomų siūlymų – mažinti mobilizuojamųjų asmenų amžių nuo 27-erių iki 25-erių metų. Ukrainai kritiškai reikia ir didesnės Vakarų paramos. Tačiau kol kas NATO vadovas pranešė tik vieną šviesesnę žinią – kad sąjungininkų siunčiamais naikintuvais Ukraina turės teisę atakuoti Rusijos karinius objektus už šalies ribų.

Kai prieš dvejus metus Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, ukrainiečiai vyrai uoliai skubėjo į karinius komisariatus visoje šalyje. Buvo pasirengę ginti savo tautą. Šiandien, kai Rusija kontroliuoja maždaug ketvirtadalį Ukrainos teritorijos, o abiejų šalių kariuomenės – beveik aklavietėje, palei 1000 kilometrų ilgio fronto liniją ši dvasia blėsta. Daugelis ukrainiečių vyrų vengia šaukimo į kariuomenę. 

Karių trūkumas

Neseniai Volodymyras Zelenskis pripažino, jog šaukiamojo amžiaus vyrai nelegaliai palieka Ukrainą, kad išvengtų tarnybos kariuomenėje. Šaltoje ir purvinoje fronto linijoje esantys vadai sako, kad jų kariuomenė – per maža. Joje per daug išsekusių ir sužeistų karių. Tuoj prasidėsiant tretiesiems karo metams, neatidėliotinas ir politiškai jautriausias klausimas Ukrainai, ar ji gali surinkti pakankamai naujų karių, kad atremtų jų daugiau turintį priešą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Esu pasiruošęs kovoti tiek, kiek reikės. Bet mums reikia papildomos mobilizacijos, nes viskas, ką dabar galime padaryti, tai vos sulaikyti priešą. Prieš mus užduotis – išlaisvinti visą Ukrainą, įskaitant Donbasą ir Krymą. pasiekti 1991-ųjų sienas. Užduotis ambicinga ir, deja, be papildomos mobilizacijos, be naujų brolių mums nepavyks“, – teigė karys Jurijus.

„Turiu tam tikrų abejonių, ar būsiu naudingas fronte. Be abejo, mane galėtų apmokyti ką nors daryti, kas leistų nužudyti daug rusų. Bet kol kas nesuprantu, ką galėčiau daryti. Matau save naudingesnį savo šaliai būdamas namuose, o ne fronte. Gal ateityje bus kitaip, niekuo negali būti 100 proc. tikras“, – kalbėjo ukrainietis.

Rusijos gyventojų vos ne keturis kartus daugiau nei Ukrainos. O Vladimiras Putinas jau įrodė, kad yra pasirengęs priversti vyrus vykti į frontą, jei nepakaks savanorių. Ukrainos parlamentas svarsto teisės aktus, kurie leistų padidinti potencialų naujokų skaičių maždaug puse milijono. Būtų sumažintas šaukimo į kariuomenę amžius nuo 27 iki 25 metų. Tačiau šis pasiūlymas – labai nepopuliarus.

 Būtų sumažintas šaukimo į kariuomenę amžius nuo 27 iki 25 metų

„Tiksliai žinome, kad po šio įstatymo bus mobilizuota daug žmonių, daug jų bus išsiųsta į mūšio lauką, daug šeimų neteks savo artimųjų. Tiksliai žinome, mums, kaip Seimo nariams, reikia žinoti iš ginkluotųjų pajėgų, ar situacija gali pasikeisti, ar jie mobilizuos daugiau žmonių. Ar galėsime išlaisvinti daugiau teritorijų iki kitos žiemos. Tai pagrindinis mūsų klausimas“, – kalbėjo Aukšiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Vadymas Ivčenko.

Iššūkiai medikams

Medikai, kuriems tenka vertinti būsimų naujokų sveikatą, sako, kad susiduria su moraliniais iššūkiais. 

„Sunku priimti sprendimą. Sunku visai komandai, kai visiškai sveikas, jaunas žmogus eina į karą. Visada žinai, kad tai gali baigtis blogai. Tai sunku. Su vyresniais vyrais šiek tiek lengviau, bet su jaunais sudėtinga“, – tikino medicinos komisijos vadovė Olga Jevčenko.

Į karą – savo noru 

Savo noru į karą einantys ukrainiečiai pasirinkimą aiškina taip:

„Man neramu dėl to, kas vyksta šalyje, mane nervina Rusijos teroristų raketų atakos. Noriu, kad karas baigtųsi, o norint tai padaryti reikia dalyvauti pačiam, kitaip nieko neišeis. Pats karas be mūsų nesibaigs, žmonės yra būtini“, – aiškino savanoris Pavlo Petojakovas.

Tarp savanorių ir moterys.

„Mano vyras tarnauja kariuomenėje, pati seniai gyvenu karinėje bazėje, visi pažįstami kariškiai. Aš ir pati nusprendžiau tokia tapti“, – teigė savanorė Viktorija Mošhaluk.

Kadangi nėra pakankamai naujokų, fronto linijoje esantys kariai mažai ilsisi. Dėl dvejus metus vykusių įtemptų mūšių vyrai pavargo, jie labiau linkę būti sužeisti.

„Žinoma, žmogiškieji ištekliai reikalingi. Kol aš mėnesį dirbu šioje pozicijoje, per tą laiką galima apmokyti naują kovotoją. Žinoma, geriausiai moko reali gyvenimo patirtis, kai ateinate į fronto liniją, jūsų galva pradeda veikti visai kitaip“, – sakė karys.

Ne vienintelė problema

Karių trūkumas nėra vienintelė Ukrainos bėda. Taip pat desperatiškai reikalinga Vakarų pagalba, kurią gauti vis sunkiau. NATO vadovas pareiškė, kad Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtis, pirmieji per daugelį mėnesių Rusijos laimėjimai mūšio lauke turėtų padėti sutelkti NATO ir jos sąjungininkų dėmesį. Dėmesį – į neatidėliotiną būtinybę remti Ukrainą. Jensas Stoltenbergas atskleidė, kad Ukrainai gavus naikintuvus ji turės teisę atakuoti Rusijos karinius objektus už Ukrainos ribų.