Prezidentas Volodymyras Zelenskis bus vienas iš žymiausių gedinčiųjų per Pranciškaus laidotuves šeštadienį, nors popiežius niekada nesilankė Ukrainoje, o kritikai kaltina, kad jis kartojo Kremliaus teiginius, kai sakė, jog karas buvo „išprovokuotas“ ir jį sukėlė platesnė konfrontacija pasaulyje.
Vienas aukštas Ukrainos pareigūnas sakė, kad pontifiką iš Argentinos suformavo marksizmo paveiktos idėjos ir kad jis parodė „visišką šios pasaulio dalies neišmanymą“. „Jis nelabai suprato ir net nesistengė suprasti, kas čia vyksta“, – sakė anonimiškumo pageidavęs pareigūnas.
Drauge Ukrainos pareigūnai pripažįsta Vatikano tarpininkavimo pastangas keičiantis belaisviais ir grąžinant vaikus, iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtus į Rusiją.
V. Zelenskis sakė, kad Pranciškus „meldėsi už taiką Ukrainoje“. Tačiau, pasak pareigūno, popiežius „galėjo padaryti nepalyginamai daugiau Ukrainos labui“, pavyzdžiui, įtikindamas pasaulio Pietų šalis paremti Ukrainos kovą. Be to, Pranciškus „atsisakė aiškiai atskirti“ agresorę Rusiją ir invazijos auką Ukrainą, sakė pareigūnas
„Ne filmas apie kaubojus“
Netrukus po 2022 m. vasarį prasidėjusios invazijos didelį nusivylimą sukėlė Vatikano sprendimas pakviesti dvi gyvenimo drauges – rusę ir ukrainietę – kartu nešti kryžių Romoje per Didžiojo penktadienio ceremoniją, kurioje dalyvavo Pranciškus. Iniciatyva, skirta kaip susitaikymo gestas, nebuvo palankiai sutikta Ukrainoje. Ukrainos žiniasklaida boikotavo ceremonijos transliaciją.
Ukrainos Graikų katalikų bažnyčios vadovas vyskupas Sviatoslavas Ševčiukas pasmerkė šią „nederamą, pirmalaikę ir dviprasmišką idėją, neatsižvelgiančią į Rusijos karinės agresijos kontekstą“.
Per daugiau nei trejus karo metus popiežius ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje, tačiau aiškiai nepasmerkė Rusijos veiksmų, sakė, kad karas „nėra filmas apie kaubojus, kuriame veikia gerieji ir blogieji“.
Jo interviu Šveicarijos transliuotojui RTS 2024 m. kovą papiktino Ukrainą. Tada popiežius sakė, kad reikia galvoti apie žmones ir turėti drąsos iškelti baltą vėliavą. „Kai matai, kad pralaimi, kad reikalai nesiklosto gerai, turėk drąsos derėtis“, – sakė jis.
Tuometinis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo šį pasisakymą. „Mūsų vėliava yra geltona ir mėlyna. Tai vėliava, su kuria mes gyvename, mirštame ir laimime. Niekada neiškelsime jokių kitų vėliavų“, – sakė D. Kuleba.
Jis taip pat paminėjo istorinius kaltinimus Katalikų bažnyčiai neveiklumu prieš nacistinę Vokietiją. „Kalbant apie baltą vėliavą, mes šią Vatikano strategiją žinome nuo XX a. pirmosios pusės“, – sakė jis ir ragino Šventąjį Sostą „vengti kartoti praeities klaidas“.
„Politinis lyderis“
Pasak analitiko Mykolos Davydiuko, ukrainiečiai labai tikėjosi, kad Pranciškus bus kaip velionis popiežius Jonas Paulius II, kuriam priskiriami nuopelnai padarant galą komunizmui Rytų Europoje. „Ukrainiečiai matė popiežiaus vaidmenį kaip politinio lyderio, – sakė jis. – Ir kai popiežius to nepadarė, ukrainiečiams buvo labai keista“.
Politikos ekspertas Volodymyras Fesenka sutinka, kad daugelis žmonių nusivylė popiežiaus „abstrakčiais taikdarystės pareiškimais, kurie ukrainiečiams atrodė it kapituliacija“. V. Fesenka sakė, kad popiežiaus pareiškimai parodė, jog jis buvo „labiau suinteresuotas Rusija“, ir kad kitas popiežius turėtų „skirti daugiau dėmesio Ukrainai“.
Prieš šeštadienį vyksiančias laidotuves, kuriose dalyvaus Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, Ukrainos socialinėje žiniasklaidoje Pranciškaus palikimas buvo ir giriamas, ir kritikuojamas. Populiarus Ukrainos tinklaraštininkas Igoris Lačenkovas paskelbė kritišką memą apie popiežiaus mirtį, lydimą dainos „Highway to Hell“ („Kelias į pragarą“).
