Ukrainos narystė NATO: aljansas tą skolingas? | KaunoDiena.lt

UKRAINOS NARYSTĖ NATO: ALJANSAS TĄ SKOLINGAS?

  • 0

2003 m. prezidentas Valdas Adamkus įteikė Vytauto Didžiojo ordino kryžių Džordžui Bušui, tai vienas aukščiausių valstybės apdovanojimų. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas atsidėkojo nepaprasta kalba, kuria nuramino Baltijos tautas, pasakojama LNK reportaže.

„Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, – pareiškė D. Bušas. Tuo metu visos trys Baltijos šalys galėjo atsikvėpti, mat nerimą visada kėlė priešiškai nusiteikusi kaimyninė Rusija.

„Pažado, kad būsim NATO nariais, niekas nedavė. Priešingai, man tiesiai į akis sakė, kad mes niekada nebūsim aljanso nariais“, – prisiminė diplomatas Linas Linkevičius.

Ukrainiečiai nuo 2008 m. turi pažadą, kad bus priimti į NATO. Metams bėgant procesas sustojo, o karas su Rusija šį klausimą vėl priminė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

V. Zelenskis kreipėsi į aljansą dėl įstojimo pagreitinta tvarka. Ukrainos prezidentas teigė, kad de facto Ukraina jau NATO narė. Šis pareiškimas paskelbtas iš karto po V. Putino kalbos dėl Ukrainos teritorijų aneksijos.

Kai kurie kelia idėją, kad sprendimas dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO galėtų turėti sprendimą jau kitais metais. Tačiau koją kiša Ukrainos dabartinis statusas.

„NATO aiškiai pareiškė, kad negali tiesiogiai veltis į konfliktą su Rusija“, – aiškino politologas Linas Kojala.

Taip, jie kovoja už visą aljansą su neo naciais, o aljansas kovoja ukrainiečių rankomis

Naujos valstybės prisijungimui prie aljanso turi pritarti visos 30 dabartinių šalių narių.

„Šalys turi nuspręsti ir priimti sprendimą. Pats mechanizmas, koks turėtų gautis, irgi bus sprendžiamas klausimas“, – pasakojo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Devynios NATO šalys, bene trečdalis aljanso, jau pasirašė pareiškimą. Šiuo pareiškimu raginama paremti Ukrainos narystę NATO. Tarp šių devynių šalių Lietuva, Latvija, Estija ir kitos rytų bei centrinės Europos šalys, nerimaujančios, kad taps kitais V. Putino taikiniais.

Generalinis NATO sekretorius viešai pritarti vengia.

223-ioji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

„Kiekviena demokratinė valstybė Europoje turi teisę kreiptis dėl narystės, o NATO sąjungininkai šią teisę gerbia. Ne kartą kartojome, kad aljanso durys atviros“,  – komentavo situaciją NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.

Lietuvai įstoti į NATO užtruko septynerius metus. Anot L. Linkevičiaus, nereikėtų reikalauti tokių pačių biurokratinių procesų iš Ukrainos, kaip iš kitų šalių. Tai ir padarytų procesą pagreitintu.

„Taip, jie kovoja už visą aljansą su neonaciais, o aljansas kovoja ukrainiečių rankomis. Moralinė skola didžiulė“, – rėžė L. Linkevičius.

JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi į tokį Ukrainos norą atsakė, kad pirma reikia laimėti karą.

Gairės: Ukraina, NATO, JAV, karas Ukrainoje, LNK turinys
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS