Ukrainos taikos konferencijoje dėmesys krypsta į branduolinės nelaimės pavojų | KaunoDiena.lt

UKRAINOS TAIKOS KONFERENCIJOJE DĖMESYS KRYPSTA Į BRANDUOLINĖS NELAIMĖS PAVOJŲ

  • 0

Tarptautiniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime sekmadienį dėmesio centre atsiduria aprūpinimas maistu, branduolinės katastrofos išvengimas ir deportuotų vaikų grąžinimas iš Rusijos.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos, daugiau nei 90 valstybių lyderiai ir aukščiausi pareigūnai savaitgalį praleidžia Šveicarijos kalnų kurorte, kur vyksta svarbus dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas didžiausiam nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos konfliktui išspręsti.

Po to, kai šeštadienį pasaulio lyderiai susivienijo ir pasiūlė savo paramą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad pavyks pasiekti tarptautinį susitarimą dėl pasiūlymo nutraukti karą, kurį jis galiausiai galėtų pateikti Maskvai.

„Turime kartu nuspręsti, ką pasauliui reiškia teisinga taika ir kaip ją galima pasiekti ilgam laikui“, – kalbėjo jis susirinkusiems lyderiams.

Susitikime dalyvauja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame nėra Rusijos ir jos sąjungininkės Kinijos atstovų, vyksta tuo metu, kai Ukraina patiria sunkumų mūšio lauke, kur susiduria su ginkluotės ir pajėgų trūkumu.

Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Ukraina faktiškai pasiduotų ir tai būtų pagrindas taikos deryboms.

Aukščiausiojo lygio susitikime buvo plačiai atmestas V. Putino raginimas Ukrainai pasitraukti iš šalies pietų ir rytų.

Derybose aptariamos 2022 metų pabaigoje V. Zelenskio pateikto 10 punktų taikos plano ir Jungtinių Tautų rezoliucijų dėl karo, kurios sulaukė plataus pritarimo, bendrų sąlyčio taškų sritys.

Sekmadienį šalys paskirstytos į tris darbo grupes, kurios nagrinėja branduolinės saugos ir saugumo, humanitarinius, maisto saugos ir laivybos laisvės Juodojoje jūroje klausimus.

Vaikai, maistas ir baimės dėl branduolinės katastrofos

Humanitariniams aspektams skirtoje sesijoje daugiausia dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su karo belaisviais, civiliniais sulaikytaisiais, internuotaisiais ir dingusių be žinios asmenų likimu.

Jame taip pat aptariamas vaikų, išvežtų iš okupuotos Ukrainos teritorijos į Rusiją, repatriacijos klausimas.

„Matėme, kaip iš šeimų, bendruomenės ir šalies buvo pagrobta apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų. Kaip baisu tai pasakyti ir kaip pasaulis gali tam atsukti nugarą?“ – Airijos ministras pirmininkas Simonas Harrisas (Saimonas Harisas) sakė žurnalistams.

Šiai krypčiai dėmesį sutelkia Airija ir dar 27 šalys, įskaitant Kanadą, Sakartvelą, Vengriją, Čilę, Nyderlandus, Norvegiją, Katarą, Kanadą, Saudo Arabiją ir Vengriją.

Derybose dėl aprūpinimo maistu bus nagrinėjamas žemės ūkio produkcijos gamybos ir eksporto nuosmukis, kuris paveikė visą pasaulį. Prieš karą Ukraina buvo viena iš pasaulio duonos eksportuotojų.

Šiai darbo grupei priklauso 30 šalių, įskaitant Braziliją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Izraelį, Keniją, Pietų Korėją, Ispaniją, Turkiją ir Vokietiją.

Pokalbiuose bus nagrinėjamas ne tik derlingos žemės naikinimas per karines operacijas, bet ir nuolatinis pavojus, kurį kelia minos ir nesprogę sprogmenys.

„Norint stabilizuoti maisto kainas pasaulinėje rinkoje, labai svarbu rasti politinį sprendimą Ukrainoje“, – sakė šeimininkė Šveicarija.

Dėl artilerijos atakų prieš laivus Juodojoje jūroje padidėjo jūrų transporto išlaidos.

„Užtikrinus laisvą ir saugią laivybą Juodojoje jūroje, ne tik sustiprėtų daugelio mažas pajamas gaunančių šalių aprūpinimas maistu, bet ir būtų atkurtas stabilumas regione“, – teigė šveicarai.

Branduolinės saugos grupė nagrinės padėtį, susijusią su Ukrainos branduolinių elektrinių, ypač Zaporižios atominės elektrinės, kurioje nuo balandžio vidurio buvo sustabdyti visi reaktoriai, saugumu.

Per derybas bus siekiama sumažinti avarijos dėl gedimo ar išpuolio prieš Ukrainos branduolinius objektus riziką.

„Esu pasirengęs dalyvauti diskusijoje apie branduolinę saugą, nes tai tikrai didelė grėsmė mūsų saugumui“, – teigė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

Šioje grupėje dalyvauja 30 šalių, įskaitant Argentiną, Australiją, Prancūziją, Indoneziją, Italiją, Japoniją, Filipinus ir Jungtines Valstijas.

Antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas

Mintys taip pat krypsta į galimą antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame Ukraina nori pateikti Rusijai tarptautiniu mastu suderintą taikos planą.

V. Zelenskis nepasakė, ar yra pasirengęs tiesiogiai dalyvauti derybose su V. Putinu, kad būtų užbaigtas konfliktas, nors anksčiau jis yra atmetęs tiesioginių derybų su juo galimybę.

„Rusija turėtų prisijungti prie šio proceso, nes ji yra atsakinga už proceso, vadinamo karu, pradžią“, – žurnalistams sakė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius teigė, kad Maskva galėtų prisijungti prie kito aukščiausiojo lygio susitikimo, „jei eisime gera linkme ir bus tinkamos sąlygos“.

Tačiau Kosovo prezidentė Vjosa Osmani (Viosa Osmani) pareiškė, kad V. Putinas „nesuinteresuotas taika. Prezidentas Putinas pasisako už viską, kas prieštarauja taikai, stabilumui ir geriems kaimyniniams santykiams“.

Tačiau kiti perspėjo Ukrainą, kad jei ji nori užbaigti karą, turės eiti į sunkius kompromisus, o pozicijų įvairovė parodė, su kokiais sunkumais susiduria Kyjivas, norėdamas pasiekti susitarimą.

„Bet kokiame patikimame procese turės dalyvauti Rusija“, – sakė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Faisalas bin Farhanas.

Gairės: branduolinė nelaimė, karas Ukrainoje, Rusija, Vladimiras Putinas, Juodoji jūra
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS