Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

Tiesioginis pardavimas yra priverstinė priemonė, kurios teko imtis priežiūros institucijai, nes auksas iš esmės tampa įrankiu, padedančiu palaikyti rublio vertę, užpildyti įmonių likvidumo spragas ir padengti biudžeto poreikius, kai kiti ištekliai sparčiai senka.

Remiantis žvalgybos duomenimis, iki 2025 m. Rusijos centrinis bankas aukso komercinės rinkos dalyviams nepardavinėjo, o tik gaudavo jo iš Finansų ministerijos, didindamas savo atsargas.

Dabar priežiūros institucija ėmėsi jį pardavinėti. Tuo tarpu Rusijos Federacijos nacionalinis socialinis fondas sparčiai praranda likvidžius aktyvus, kurių suma, 2022 m. siekusi 113,5 mlrd. JAV dolerių, 2025 m. sumažėjo iki 51,6 mlrd. JAV dolerių. Aukso kiekis fondo struktūroje per šį laikotarpį sumažėjo 57 proc. – nuo 405,7 tonos iki 173,1 tonos.

Užsienio žvalgybos tarnyba prognozuoja, kad 2025 m. aukso galėtų būti parduota už 30 mlrd. JAV dolerių (apie 230 tonų), o 2026 m. – mažiausiai 15 mlrd. JAV dolerių (115 tonų).

Žvalgybos tarnyba teigia, kad toks didelio masto atsargų pavertimas pinigais pagreitina atsargų, kurios jau yra spaudžiamos sankcijų ir mažėjančio likvidžių užsienio valiutos priemonių prieinamumo, išeikvojimą.

Nors pardavimo strategija iš pažiūros leidžia greitai paremti biudžetą ir padeda išlaikyti rublio stabilumą, ji taip pat sukuria ilgalaikius pavojus, didina likvidžių rezervų trūkumą bei valstybės finansų priklausomybę nuo turto pardavimo ir riboja galimybes imtis intervencinių priemonių ateityje.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Rusijos nacionaliniame gerovės fonde iš 150 mlrd. JAV dolerių, kurie jame buvo iki 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, liko tik 38 mlrd. JAV dolerių.