V. Bukovskis: disidentas iki paskutinio atodūsio | KaunoDiena.lt

V. BUKOVSKIS: DISIDENTAS IKI PASKUTINIO ATODŪSIO

  • 2

Anglijoje mirusį iškilų sovietų laikų disidentą Vladimirą Bukovskį jo bendraminčiai vadino geležiniu žmogumi. Jo valios nepalaužė nei sovietinės pseudopsichiatrijos kankinimai, nei paskesni bandymai apnuodyti jo vardą.

Bandė nutildyti vaistais

76-erių publicistas, neurobiologas V.Bukovskis, kurio sveikata pastaraisiais metais buvo silpna, mirė spalio 27-ąją sustojus širdžiai vienoje Kembridžo ligoninėje. 2015 m. kovą vienoje Vokietijos klinikoje jam buvo atlikta sunki širdies operacija. Pastaraisiais metais disidento sveikata buvo silpna.

V.Bukovskis buvo vienas iš balsingiausių veikėjų, kritikavusių Sovietų Sąjungos vykdytas pastangas nutildyti politinius disidentus, uždarant juos psichiatrinėse ligoninėse.

Sovietų Sąjungos medikai politiniams disidentams sąmoningai klaidingai diagnozuodavo psichikos sutrikimus, kad jie būtų laikomi psichiatrijos ligoninėse ir girdomi stipriai veikiančiais vaistais. Tokia praktika tapo ypač populiari septintojo dešimtmečio viduryje ir Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu. V.Bukovskis buvo tarp šios sistemos aukų.

Sulaukęs 35 m. jis sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir psichiatrijos ligoninėse jau buvo praleidęs 12 m. už atvirą pasipriešinimą režimui.

"Sovietų valdžia vadino V.Bukovskį chuliganu, užsiimančiu antisovietine veikla, – po jo mirties žmogaus teises ginanti grupė "Memorial" socialiniame tinkle "Twitter". – Mes jį vadiname didvyriu ir sakome "ačiū".

Iškeistas į Čilės komunistą

1942 m. gimęs žinomo sovietų rašytojo Konstantino Bukovskio sūnus aršiu antikomunistu tapo dar paauglystėje, po garsiojo Nikitos Chruščiovo pranešimo, kuriame demaskuoti Stalino režimo nusikaltimai. Vėliau, jau būdamas studentas, V.Bukovskis išgarsėjo aktyvia veikla. 1963 m. jis buvo suimtas už uždraustos literatūros laikymą. Valdžia jį paskelbė psichiškai nesveiku ir uždarė į psichiatrijos ligoninę. Į laisvę išleistas 1965 m.

Sunki bausmė neatbaidė V.Bukovskio nuo kovos su režimu. Jis aktyviai dalyvavo rengiant mitingą disidentams Andrejui Siniavskiui ir Julijui Danieliui ginti. Už tai vėl buvo sulaikytas ir prievarta paguldytas į psichiatrijos ligoninę. 1967 m. aktyvistas trejiems metams buvo pasiųstas į darbo stovyklą.

1971 m. jam pavyko gauti šešių disidentų ligos istorijų išrašus iš psichiatrinės ligoninės ir slapta išvežti vadinamąją baudžiamąją psichiatriją įrodančius dokumentus į Vakarus.

V.Bukovskiui atliekant dar vieną laisvės atėmimo bausmę 1976 m. sovietų vyriausybė pagal apsikeitimo kaliniais sutartį su Vašingtonu iškeitė jį į Čilės komunistų partijos generalinį sekretorių Luisą Alberto Corvalaną. Disidentas išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją ir įsikūrė Kembridže.

Jei šios šalies jaunimas nematys pokyčių galimybės, čia niekada nieko neįvyks. Ir visa tai, ką mes padarėme, visi mūsų bandymai išlaikyti bent šiek tiek vilties, – visa tai bus veltui.

V.Bukovskio santykį su SSRS vadovybe bene geriausiai apibūdina tas faktas, kad ilgą laiką jo istorija buvo įtraukta į Rusijos saugumo struktūrų darbuotojų mokymo programą. Ji pateikiama kaip išimtinis atvejis, kai sistema nepajėgia susidoroti su stiprią maištininko asmenybe.

Leidimas žudyti

1991 m. V.Bukovskis pirmą kartą po išsiuntimo iš Sovietų Sąjungos apsilankė Maskvoje Boriso Jelcino kvietimu. Tačiau pasikeitęs valdžios požiūris neužmigdė disidento budrumo. Maskvoje V.Bukovskis gavęs įslaptintų dokumentų iš Komunistų partijos Centro komiteto archyvų, išvežė juos į užsienį.

V.Bukovskis griežtai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakydamas, kad dabartinė Rusija mažai kuo skiriasi nuo Sovietų Sąjungos. Jis taip pat kaltino Maskvą 2006 m. suorganizavus buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą Londone radioaktyviu poloniu.

2006 m. dienraštis "The Times" išspausdino jo straipsnį "Leidimas žudyti" ("Licence to Kill"), kuriame V.Bukovskis perspėjo apie V.Putino priimtą įstatymą, leidžiantį Maskvai žudyti savo priešus bet kurioje šalyje.

Vėliau tais pačiais metais Londone ir buvo nunuodytas V.Bukovskio draugas ir Kremliaus kritikas A.Litvinenka.

Kova nesiliovė

2008 m. V.Bukovskis bandė siekti Rusijos prezidento posto, bet jam nebuvo leista registruotis kandidatu. Anot žinomo šių dienų opozicijos veikėjo Vladimiro Kara-Murzos, tai, kad V.Bukovskis netapo Rusijos havelu ar valensa – disidentais, po komunistinio režimo žlugimo užėmusius aukščiausius postus atsinaujinusioje valstybėje, galėjusiais skleisti savo vertybes aukščiausiu lygiu, yra didžioji Rusijos tragedija.

2014 m. jis buvo sulaikytas britų policijos vaikų pornografijos byloje. V.Bukovskiui buvo pareikšti kaltinimai dėl medžiagos su nepadoriais vaikų atvaizdais kūrimo ir laikymo. Kaltinimų jis nepripažino. Teismas buvo atidėtas dėl pašlijusios kaltinamojo sveikatos.

V.Bukovskis yra virtinės knygų autorius. Populiariausia iš jų yra 1978 m. jo autobiografinė knyga "To Build a Castle: My Life As a Dissenter", pasakojanti apie autoriaus gyvenimą Gulage ir psichiatrijos ligoninėse.

Idėjos nepaseno

Mirus V.Bukovskiui, Rusijos opozicijos lyderis Dmitrijus Gudkovas rekomendavo rusams perskaityti garsiojo disidento memuarus. "Nė vienas ten esantis žodis netapo atgyvena", – rašė D.Gudkovas tviterio žinutėje.

"Man atrodo, kad jei šios šalies jaunimas nematys pokyčių galimybės, galimybės taikiai teisiniu keliu pakeisti šalį, sistemą, čia niekada nieko neįvyks. Ir visa tai, ką mes padarėme, visi mūsų bandymai išlaikyti bent šiek tiek vilties, – visa tai bus veltui. Ir dėl to man būtų labai liūdna", – yra psakęs V.Bukovskis.

Viename interviu "Laisvės radijui" žinomas disidentas sakė,kad šių dienų Rusijai reikia rimtai protestuojančių piliečių. "Mums reikia protesto, reikia rimto gyventojų protesto. Ramaus, įstatymų nepažeidžiančio, tačiau galingo protesto, kurio būtų neįmanoma ignoruoti. Dabar tai jau tampa nebeišvengiama. Mes nebegalime kitais būdais atkurti laisvų rinkimų. Turime pakeisti sistemą, kuri pradėjo atkurti sovietines normas, tvarką. Jie Sovietų Sąjungos žlugimą laiko tragedija, katastrofa, todėl sovietų sistemos atkūrimą laiko savo užduotimi. Tai yra jų restauracijos ideologija. Žinoma, niekas iš mūsų negali su ja susitarti", – 2007-aisiais, dar turėdamas vilties dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose sakė V.Bukovskis.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

...

Tai jau diagnozė.

Anonimas

Vienu psichu mažiau...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS