Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį patvirtino iki 2025 metų galiosiančią kovos su ekstremizmu strategiją, kurioje tarp grėsmių įvardijamas "spalvotųjų revoliucijų" kurstymas.

Paskelbtame dokumente pažymima, šalyje šiuo metu radikalizmas linkęs plisti tarp tam tikrų gyventojų grupių, o vidaus ir išorės ekstremizmo grėsmė palaipsniui auga.

Tarp išorės grėsmių strategijoje nurodoma tam tikrų valstybių remiama „destruktyvi veikla“, kuria siekiama „destabilizuoti socialinę ir politinę bei socialinę ir ekonominę padėtį Rusijoje, pakirsti Rusijos vienybę ir teritorinį vientisumą“. Šiame punkte taip pat minimas „spalvotųjų revoliucijų“ ir „tradicinių Rusijos dvasinių ir moralinių vertybių naikinimo“ pavojus.

Be to, išorinėmis grėsmėmis laikoma tarptautinių ekstremistinių grupuočių veikla ir ideologija.

„Vidaus ekstremizmo grėsmės yra nacionalistinių, radikalių visuomeninių, religinių, etninių ir kitų organizacijų bei susivienijimų, atskirų asmenų mėginimai vykdyti ekstremistinę veiklą“, – nurodoma strategijoje.

Dokumente kalbama apie smurto ideologijos sklaidą, Rusijos ir užsienio piliečių verbavimą ir įtraukimą į minėtų organizacijų veiklą. 

Jame teigiama, kad kai kurios valstybės pasitelkia ekstremizmą įgyvendindamos savo geopolitinius tikslus, įskaitant pastangas pažeisti savo priešininkių teritorinį vientisumą ir kurstyti karus bei revoliucijas.

„Realią grėsmę kelia užsienio valstybėse dažnėjantys sąmoningo istorijos iškraipymo, nacionalizmo ir fašizmo idėjų atgaivinimo atvejai“, – rašoma dokumente.

Remiantis juo, informacijos ir telekomunikacijos tinklai, įskaitant internetą, tapo pagrindine ekstremistų organizacijų priemone naujiems nariams pritraukti.

„Vienu pagrindinių būdų destabilizuoti socialinę ir politinę bei socialinę ir ekonominę padėtį Rusijoje tampa pastangos įtraukti įvairias gyventojų grupes į dalyvavimą nesankcionuotuose viešuose renginiuose (įskaitant protestus), kurie sąmoningai paverčiami riaušėmis“, – pažymėjo strategijos autoriai.

Vakarų valstybių santykiai su Rusija itin smarkiai pašlijo dėl Maskvos 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje. JAV ir Europos Sąjunga nuo to laiko Rusijai paskelbė virtinę sankcijų.