„Ar mes to norime, ar ne: žinoma, kad ne“, - pareiškė jis, atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą. Ir dėl to Rusija esą inicijavo debatus dėl saugumo Europoje. Maskva, anot V. Putino, ir toliau pasirengusi derėtis su NATO ir JAV dėl saugumo garantijų.

Kartu Rusijos prezidentas konflikte dėl Ukrainos paragino Vakarus daryti spaudimą vadovybei Kijeve, kad ši įgyvendintų Minsko taikos planą Rytų Ukrainai. V. Putinas pastaruoju metu ne kartą įspėjo dėl Ukrainos narystės NATO, nes dėl to esą grėstų karas – pavyzdžiui, jei Kijevas norėtų karine jėga susigrąžinti 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį.

Jau daug metų žadama, kad NATO nesiplės, kalbėjo V. Putinas. Rusija reikalauja raštiškų to garantijų. Ukrainos priėmimo į Aljansą klausimas esą turi būti nuspręstas dabar. V. Putinas dar kartą paneigė, kad NATO yra taikus gynybinis aljansas.

V. Putinas sakė, kad Jugoslavijoje – Serbijoje – NATO bombardavo Belgradą be JT Saugumo Tarybos mandato. O. Scholzas paprieštaravo ir pabrėžė, kad tada buvo užkirstas kelias genocidui. V. Putinas savo ruožtu atšovė, kad šiandien ir Ukrainoje yra „genocido“. Rusija laiko save rusakalbių gyventojų Rytų Ukrainoje gynėja. Prezidentas kritikavo, kad Ukraina slopina rusų kalbą.

JT vertinimu, konfliktas Rytų Ukrainoje iki šiol nusinešė daugiau kaip 14 000 gyvybių, daugiausia jų – prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.