Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atsakydamas į žurnalistų klausimus metų baigiamojoje spaudos konferencijoje, sakė, kad niekas nežino, kada baigsis karas su Rusija, tačiau praėjus beveik dvejiems metams Kyjive ir tarp jo sąjungininkų užsienyje vis labiau jaučiamas nuovargis.

„Manau, kad niekas nežino atsakymo. Netgi gerbiami žmonės, mūsų vadai ir mūsų Vakarų partneriai, kurie sako, kad šis karas tęsis daugelį metų, to nežino“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Jei išliksime stiprūs, karą baigsime greičiau“.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė didelę pergalę Juodojoje jūroje, kur Kyjivas sėkmingai smogė Rusijos karo laivams ir apsaugojo jūrų prekybos kelius.

„Visi gali pastebėti, kad Rusijos laivynas beveik visiškai neteko dominavimo Ukrainos Juodojoje jūroje“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad Maskva bandė įvesti kontrolę, „ką turėtume daryti, ką eksportuoti ir pan.“

Valstybės lyderis taip pat pareiškė, kad Ukraina gaus daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“, kad šią žiemą sustiprintų savo pajėgas dėl vis dažnesnių Maskvos atakų iš oro.

„Ukrainoje bus kelios naujos „Patriot“ sistemos, kurios žiemą saugos mūsų šalį. Pažadėjau, kad neatskleisiu, kiek ", – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad pažadėti ginklai yra „labai svarbus susitikimų su sąjungininkais per pastarąsias keliones į užsienį rezultatas“.

V. Zelenskis antradienį taip pat sakė, kad jei 2024 metais JAV prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), tai gali iš esmės pakeisti karo Ukrainoje eigą.

„Jei kito prezidento, kad ir kas jis būtų, politika Ukrainos atžvilgiu bus kitokia, šaltesnė ar ekonomiškesnė, manau, kad tai turės labai didelę įtaką karo eigai“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje D. Trumpą, kuris, pasak jo, „neabejotinai vykdys kitokią politiką“.

Jis teigė nemanantis, kad JAV netesės Ukrainai duotų pažadų, net ir po to, kai Kongresui nepavyko susitarti dėl maždaug 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų) pagalbos Kyjivui.

„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos mūsų neišduos, kad tai, dėl ko susitarėme Jungtinėse Valstijose, bus visiškai įvykdyta“, – per metų pabaigoje surengtą spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis pridūrė, kad norėjo surengti derybas su Vengrijos prezidentu Viktoru Orbanu, kuris šį mėnesį užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos pagalbą Kyjivui.

„Esame kaimynai ir stengiamės rasti atsakymus į savo klausimus, bet tam reikia surengti susitikimą“, – teigė jis.

Ukrainiečių prezidentas taip pat atmetė idėją surengti derybas su Rusija.

„Nematau, kad Rusija to prašytų. Nematau to jų veiksmuose. Jų retorikoje matau tik aroganciją ir žudymą“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie galimas derybas.

V. Zelenskis pažadėjo, kad jo šalis kitais metais pagamins milijoną dronų, kurie tapo lemiamu veiksniu Kyjivo ir Maskvos kovose.

„Kitais metais pagaminsime milijoną dronų“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Ukraina galės pati pasigaminti modernius prietaisus: „Mūsų kariai savo brigadose gaus Ukrainoje pagamintus dronus“.

Metų baigiamoji spaudos konferencija

Konferencija vyksta jo šalies kariuomenei patiriant spaudimą fronte, o sąjungininkams svyruojant dėl pagalbos teikimo.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis surengė kelionę po Vakarų šalis, siekdamas paprašyti didesnės karinės ir politinės paramos Ukrainai, artėjant Rusijos invazijos antrosioms metinėms.

Tačiau jam nepavyko įtikinti JAV Kongreso nedelsiant patvirtinti 60 mlrd. dolerių (54,77 mlrd. eurų) vertės paramą, o viršūnių susitikime Briuselyje Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas užblokavo apie 50 mlrd. eurų Kyjivui skirtą pagalbos paketą.

Šios diplomatinės nesėkmės lydi tokių rezultatų, kokių tikėtasi, neatnešusį kontrpuolimą, kurį ukrainiečių pajėgos pradėjo birželį, naudodamos Vakarų suteiktus tankus ir kelis mėnesius kauptus ginklus.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) antradienį pareiškė, kad pasaulis pavargo nuo karo Ukrainoje, kur karo nusikaltimus, jo teigimu, visų pirma toliau vykdo rusų pajėgos.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per baigiamąją šių metų spaudos konferenciją pažadėjo pergalę. Pernai tokią konferenciją jis atšaukė, Kremliaus kariams turėjus didelių sunkumų mūšio lauke.

Rusijos vadovas teigė, kad jo kariniai tikslai Ukrainoje nesikeičia, ir pažadėjo kovoti tol, kol šalis bus „demilitarizuota“ ir „denacifikuota“, tęsdamas sau įprastą retoriką prieš kovą vyksiančius prezidento rinkimus.

V. Putinas per susitikimą su gynybos pareigūnais pareiškė, kad visuomenė esą susitelkė karo veiksmams.

Jis taip pat užsipuolė Vakarus ir pareiškė, kad jie neva siekia sunaikinti Maskvą.

„Na, mes taip pat neketiname atsisakyti specialiosios karinės operacijos tikslų“, – sakė jis, pavartodamas Kremliaus pavadinimą Rusijos invazijai į Ukrainą.

Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

Mažėja pasitikėjimas V. Zelenskiu

Su Ukrainos žurnalistais ir užsienio spaudos atstovais V. Zelenskis susitiko naujausioms apklausoms rodant, kad visuomenė praranda pasitikėjimą Ukrainos vadovu.

V. Zelenskis, kuris prieš Rusijos įsiveržimą susidūrė su vis didėjančiu nepasitenkinimu, bet vėliau tapo pasauliniu Ukrainos pasipriešinimo veidu, vėl jaučia politinį spaudimą namuose.

Naujausios apklausos rodo, kad ukrainiečių, pasitikinčių dabartiniu prezidentu, sumažėjo iki 62 proc., palyginti su 84 proc. prieš metus, kai Ukrainos pajėgos šventė laimėjimus šalies rytuose ir pietuose.

Šių metų kontrpuolimo laimėjimai buvo daug kuklesni – po kelis mėnesius trukusių kovų su gerai įsitvirtinusiomis Rusijos pajėgomis buvo atkovoti vos keli kaimai pietuose ir rytuose.

Likus kelioms valandoms iki V. Zelenskio kalbos, Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos sužlugdė Kyjivo mėginimą dronu atakuoti objektą sostinėje Maskvoje.

Tačiau aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas tuo pat metu pripažino, kad kovos su Rusijos pajėgomis rytinėje Charkivo srityje yra sudėtingos, nes rusų pajėgos geriau apginkluotos ir gausesnės.

Nepaisant pastarojo meto nesėkmių, tarptautinė bendruomenė vis dar daugiausia palaiko Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir jų vadą Valerijų Zalužną.

Kyjivo gyventojai renkasi miesto centre, reikalaudami skirti daugiau lėšų kariuomenei, o tai rodo didėjančius politinius nesutarimus.

Nepaisant nesėkmių mūšio lauke ir susirūpinimo dėl Vakarų paramos, kaip naujausią sėkmės istoriją V. Zelenskis stengiasi pristatyti Juodosios jūros regioną.

Po kelių sėkmingų atakų ukrainiečių dronai privertė kai kuriuos Rusijos karo laivus persidislokuoti.

Ukraina taip pat atnaujino jūrų koridorių komerciniams krovininiams laivams, besinaudojantiems šios šalies Juodosios jūros uostais, nepaisant Maskvos grasinimų, kad šiais uostais besinaudojantys laivai gali būti laikomi kariniais taikiniais.