V. Zelenskis Berlyno Ukrainos atkūrimo konferencijoje prašo daugiau oro gynybos sistemų | KaunoDiena.lt

V. ZELENSKIS BERLYNO UKRAINOS ATKŪRIMO KONFERENCIJOJE PRAŠO DAUGIAU ORO GYNYBOS SISTEMŲ

  • 0

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų ir sakė, kad jos yra teisingas atsakymas siekiant sustabdyti Rusijos puolimą ir užsitikrinti ilgalaikę taiką.

„Didžiausias Rusijos strateginis pranašumas prieš Ukrainą yra pranašumas danguje. Tai raketų ir bombų teroras padeda rusų kariams eiti į priekį“, – sakė V. Zelenskis Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje.

„Atsakymas yra oro gynyba“, – pabrėžė jis.

V. Zelenskis, kuris taip pat turėtų kalbėti Vokietijos parlamente, vėliau šią savaitę Italijoje prisijungs prie Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupės vadovų.

Po to jis išvyks į Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje, į kurią Rusija nepakviesta.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje paragino sąjungininkus padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybą.

„Norėčiau nuoširdžiai paprašyti visų, kurie šiandien čia susirinko: visomis įmanomomis priemonėmis paremkite mūsų iniciatyvą stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakė O. Scholzas delegatams konferencijoje.

„Geriausia rekonstrukcija yra ta, kurios apskritai nereikia atlikti“, – sakė jis.

Vokietija imasi lyderystės iniciatyvoje, kuria siekiama išplėsti paramą Ukrainai oro gynybos sistemomis, ir pati skyrė Kyjivui tris sistemas „Patriot“.

Geriausia rekonstrukcija yra ta, kurios apskritai nereikia atlikti

Tačiau Ukrainai reikia septynių „Patriot“, kad apsaugotų savo miestų centrus nuo Rusijos raketų, sakė V. Zelenskis.

Jis perspėjo, kad nuo žiemos dėl Rusijos pajėgų smūgių energetikos objektams Ukraina prarado pusę elektros energijos gamybos pajėgumų.

„Dėl Rusijos raketų ir dronų smūgių [Ukraina] jau prarado devynis gigavatus pajėgumų. Didžiausias elektros energijos suvartojimas praėjusią žiemą buvo 18 gigavatų. Taigi pusės dabar nėra“, – teigė jis.

Oro atakos

Po beveik metus trukusios aklavietės Ukraina šį pavasarį buvo priversta pasitraukti iš dešimčių pasienio gyvenviečių, Rusijos pajėgoms turint daugiau išteklių ir karių.

Ukrainos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad jos pajėgos diena anksčiau rytinėje Donecko srityje, kur Maskva pastarosiomis savaitėmis sutelkė savo ugnies galią, numušė Rusijos naikintuvą Su-25.

Ukrainos prokurorai šiame pramoniniame regione, kurį Kremlius teigia aneksavęs 2022 metų pabaigoje, pranešė, kad penki žmonės buvo sužeisti per naktinį Rusijos smūgį pasienyje esančioje Kostiantynivkoje.

Rusijos raketų ir dronų atakos, įskaitant didelę ataką savaitgalį, sumažino Ukrainos oro gynybos potencialą.

Elektros tiekimo trikdžiai

Ukrainos pareigūnai perspėjo, kad elektros tiekimo pertrūkiai gali trikti dažniau ir ilgiau, nes dėl Rusijos atakų smarkiai nukentėjo elektros energijos gamybos pajėgumai.

Mėnesius trukę Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai nulėmė didžiulį energijos trūkumą visoje šalyje.

Ukrainos elektros operatorė „Ukrenerho“ pranešė, kad dėl padidėjusio vartojimo pratęsia planinius elektros atjungimus visoje šalyje.

Pasak V. Zelenskio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando „tobulinti energetikos objektų naikinimo praktiką“, įskaitant Ukrainos ir Europos energetikos sistemų jungtis.

„Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis praėjusią savaitę teigė, kad Ukrainai gali prireikti ne vienų metų, kol bus atkurti visi elektros gamybos pajėgumai.

Paklaustas, ar Ukrainos energetikos objektai yra teisėti kariniai taikiniai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Be jokios abejonės, konkrečiais atvejais tai susiję su karine infrastruktūra“.

G-7 viršūnių susitikimas Italijoje

Karui pasiekus kritinį tašką, V. Zelenskis intensyvina diplomatinį puolimą.

Ketvirtadienį jis dalyvaus G-7 diskusijoje apie jau trečius metus vykstantį Rusijos karą prieš jo šalį ir vėl prašys didesnės Vakarų šalių pagalbos.

Nebus jokios karinės pergalės ir jokios padiktuotos taikos

Atsižvelgdama į pasaulinius iššūkius, G-7 susitikimui pirmininkausianti Italijos premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) taip pat pakvietė keliolika vyriausybių vadovų, nepriklausančių G-7 grupei, tarp jų Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi (Narendrą Modį).

J. Bidenas susitikime Apulijoje nedalyvaus. Jungtinėms Valstijoms atstovaus viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris).

G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.

G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau kol kas neaišku, kas išduotų paskolą, be to, yra daugybė neaiškių techninių klausimų.

Tikimasi, kad vadovai taip pat aptars susirūpinimą dėl Kinijos paramos Rusijos karinei plėtrai.

Ukrainos taikos konferencija

Po G-7 susitikimo V. Zelenskis vyks į Šveicariją, kur nuo šeštadienio dalyvaus Ukrainos taikos konferencijoje.

Konferencijoje Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“ su vaizdu į Liucernos ežerą, turėtų dalyvauti beveik 90 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai.

Neaišku, ko pavyks pasiekti šioje Ukrainos prašymu rengiamoje konferencijoje, bet Šveicarija tikisi, kad bus priimta bendra galutinė deklaracija.

„Nebus jokios karinės pergalės ir jokios padiktuotos taikos“, – antradienį sakė O. Scholzas, paraginęs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „baigti savo brutalią kampaniją ir išvesti savo karius“.

Į Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje Rusija nebuvo pakviesta, o Kinija nedalyvaus.

Kremlius ne kartą nurodė, kad nedalyvaus jokiose derybose, jei Kyjivas nesutiks, kad Maskva aneksuotų maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Kalbant apie Kiniją, Šveicarijos pareigūnai nesėkmingai siekė, kad Pekinas dalyvautų.

„Šiuo metu Kinijai sunku dalyvauti“, – sakė Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas). Jis pridūrė, kad Pekinas iki šiol „tikrai padėjo mums šioje kelionėje“.

Gairės: karas Ukrainoje, Volodymyras Zelenskis, Rusija, oro gynyba
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS