Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė saugumo susitarimą su Prancūzija, praėjus kelioms valandoms po to, kai kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) panašų susitarimą su Vokietija pavadino istoriniu žingsniu, įtvirtinančiu nuolatinę paramą Kyjivui kovoje su Rusijos invazija.

Abu susitarimai yra V. Zelenskio siekio padėti savo pajėgoms, kurios stengiasi atremti Rusijos puolimą Avdijivkoje, dalis.

Susitarime su Prancūzija, kurį Eliziejaus rūmuose pasirašė V. Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), numatyta, kad Prancūzija, 2022 metais skyrusi 1,7 mlrd. eurų pagalbą, o pernai – 2,1 mlrd. eurų, žada 2024 metais skirti iki 3 mlrd. eurų pagalbos, sakė pareigūnai.

Anot pareigūnų, susitarimas galios 10 metų ir visų pirma sustiprins bendradarbiavimą artilerijos srityje.

Pasak pareigūnų, susitarimu siekiama padėti Ukrainai „atkurti savo teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis“ ir užkirsti kelią „bet kokiai naujai Rusijos agresijai“.

Susitarimas taip pat padės nutiesti kelią Ukrainos būsimai integracijai į Europos Sąjungą ir NATO, pažymėjo pareigūnai.

„Prancūzija patvirtina, kad būsima Ukrainos narystė būtų naudingas indėlis į taiką ir stabilumą Europoje“, – pareiškė jie cituodami susitarimą.

Šeštadienį vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje, į kurią susirinks tokie lyderiai kaip JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris), prezidentas iš naujo prašys Vakarų lyderių nuolatinės pagalbos finansuojant ir aprūpinant Kyjivo pajėgas ginkluote.

V. Zelenskio kelionė vyksta kritiniu metu, kai Ukraina patiria vis didesnį spaudimą rytinėje fronto linijoje dėl šaudmenų trūkumo ir naujų Rusijos atakų.

Ilgalaikė milijardų dolerių vertės Vakarų pagalbos ateitis kelia abejonių, nes didžiausios pagalbos teikėjos – Jungtinių Amerikos Valstijų – laukia rinkimų metai.

Paramos pareiškimas ypač svarbus dabar, kai politinės kovos JAV Kongrese stabdo 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės pagalbos Kyjivui paketo patvirtinimą.

Bendroje spaudos konferencijoje su E. Macronu V. Zelenskis sakė, kad tikisi, jog susitarimai su Vokietija ir Prancūzija suteiks impulsą JAV pastangoms dėl jo šalies.

ES pripažino, kad galės suteikti tik pusę iš milijono artilerijos sviedinių, kuriuos pažadėjo atsiųsti iki kovo.

Tačiau O. Scholzas pabrėžė, kad anksčiau penktadienį Berlyne pasirašytas saugumo paktas rodo, jog Vokietija nenuleis rankų ir rems Ukrainą. Jis taip pat paskelbė apie naują 1,1 mlrd. eurų skubios karinės pagalbos paketą.

„Tiek, kiek reikės“

„Šis dokumentas rodo, kad Vokietija ir toliau padės Ukrainai gintis nuo Rusijos atakų. Kaip dažnai sakydavau: tiek, kiek reikės“, – pareiškė O. Scholzas, kuris susitarimo pasirašymą taip pat pavadino istoriniu žingsniu.

Praėjusių metų liepą įvykusiame NATO viršūnių susitikime G-7 (Didžiojo septyneto) šalys įsipareigojo teikti Ukrainai ilgalaikę paramą saugumo srityje. Tačiau Aljanso lyderiai nenustatė Ukrainos prisijungimo prie bloko tvarkaraščio.

Pirmasis susitarimas su Jungtine Karalyste buvo pasirašytas sausį, ministrui pirmininkui Rishi Sunakas (Rišiui Sunakui) lankantis Kyjive.

Šis dokumentas rodo, kad Vokietija ir toliau padės Ukrainai gintis nuo Rusijos atakų. Kaip dažnai sakydavau: tiek, kiek reikės.

V. Zelenskis tikisi išsklaidyti jaučiamą karo nuovargį, kuris kamuoja jo sąjungininkus.

Prieš Miunchene įvykstančią konferenciją K. Harris sakė, kad prezidento Joe Bideno  (Džo Baideno) administracija „stengsis užtikrinti svarbiausius ginklus ir išteklius, kurių taip reikia Ukrainai“.

Kyjivo atsisakymas būtų „dovana (Rusijos prezidentui) Vladimirui Putinui“, sakė ji dvišalių derybų su V. Zelenskiu išvakarėse.

Anksčiau pasaulio lyderiai pagrindinį dėmesį skyrė karui Ukrainoje, tačiau dabar reikia skubiai atkreipti dėmesį ir į Izraelio karą su „Hamas“ bei dėl to eskaluojamą krizę Artimuosiuose Rytuose.

Tuo tarpu V. Zelenskio kelionę po Europą aptemdė penktadienį paskelbtas pranešimas apie opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno mirtį Rusijos kalėjime, kuris sukėlė pasaulinę reakciją.

„Savaime aišku, kad jį nužudė Putinas, – Berlyne sakė V. Zelenskis. – Kaip ir tūkstančius kitų, kurie buvo kankinami.“

Jis teigė, kad tai rodo, kodėl V. Putinas privalo „prarasti viską ir tada prisiimti atsakomybę už tai, ką padarė“.

E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje pareiškė, kad A. Navalno mirtis „iliustruoja Kremliaus silpnumą ir visų oponentų baimę“.

Kalbėdamas apie JAV pranešimus, kad Rusija gali kurti kosminę branduolinių ginklų sistemą, E. Macronas sakė, kad „Rusija turi nedelsdama pateikti paaiškinimą“ šiuo klausimu.

E. Macronas taip pat apkaltino Rusiją kibernetinėmis atakomis, kurios, pasak jo, yra „agresija prieš mūsų šalį“.

Prancūzijos prezidentas sakė, kad Kremliaus vykdomos kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos rodo, jog „Vladimiro Putino Rusija sistemingai destabilizuoja pasaulį“.

E. Macronas taip pat sakė, kad iki kovo vidurio planuoja apsilankyti Ukrainoje.