Netoli Romos vyksiantis trijų dienų renginys yra skirtas paminėti 10-ąsias buvusio popiežiaus Pranciškaus istorinio manifesto „Laudato Si“ paskelbimo metines. Šiuo manifestu pontifikas ragino imtis veiksmų dėl žmogaus sukelto visuotinio klimato atšilimo.

Po Pranciškaus mirties gegužę jo įpėdiniu išrinktas Leonas XIV perėmė savo pirmtako darbus siekiant sutelkti žmones kovai su klimato kaita. Pasak jo, laikas kalbas paversti „ryžtingais ir koordinuotais veiksmais klimato srityje“.

Laikas be galo svarbus visame pasaulyje išmetant vis daugiau klimato kaitą spartinančių teršalų. Iki šio dešimtmečio pabaigos būtina emisijų kiekį sumažinti beveik perpus, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2015 m. Paryžiaus susitarime numatytų ribų.

Būdai šiam tikslui pasiekti bus pagrindinė Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos COP30, kuri vyks Brazilijoje lapkritį, tema.

Pasak organizatorių, Italijoje vyksiančioje konferencijoje „Raising Hope for Climate Justice“ bus aptariama klimato teisingumo srityje pasiekta pažanga ir dabar reikalingi „skubūs veiksmai“. Renginys vyks Castel Gandolfe, kur popiežius turi vasaros rezidenciją.

A. Schwarzeneggeris – aplinkosaugos aktyvistu tapęs kultinius veiksmo filmų herojus įkūnijęs aktorius – antradienį Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad Katalikų Bažnyčiai „labai svarbu“ prisidėti prie pasaulinio iššūkio sprendimo.

„Nėra tokio žmogaus-terminatoriaus, kuris vienas pašalintų taršą“, – pašmaikštavo jis.

„Turime dirbti kartu. Pasaulyje yra 1,4 milijardo katalikų, 200 tūkst. bažnyčių ir maždaug 400 tūkst. kunigų. Įsivaizduokite, kokia tai komunikacijos galia“, – pridūrė A. Schwarzeneggeris.

„Kovotoju už aplinką gali tapti kiekvienas iš tų 1,4 milijardo katalikų“, – pabrėžė jis.

Žmonių galia

Buvęs Kalifornijos gubernatorius trečiadienį vyksiančiame renginyje pasisakys kartu su Brazilijos aplinkos ministre Marina Silva ir popiežiumi Leonu XIV, kuris aplinkosaugą yra paskelbęs „socialinio, ekonominio ir žmogiškojo teisingumo klausimu“.

„Pasaulyje, kuriame mūsų pažeidžiamiausi broliai ir seserys pirmieji nukenčia nuo pražūtingų klimato kaitos padarinių (...), rūpinimasis kūrinija tampa mūsų tikėjimo ir žmogiškumo išraiška“, – rugsėjį rašė popiežius.

Prieš tai, kai buvo išrinktas Katalikų Bažnyčios vadovu, JAV gimęs Robertas Francisas Prevostas apie 20 metų dirbo misionieriumi Peru, kur padėdavo pažeidžiamoms bendruomenėms, susidūrusioms su klimato kaitos padariniais, pvz., dideliais potvyniais.

A. Schwarzeneggerio teigimu, vyskupus, klimato ir biologinės įvairovės ekspertus, čiabuvių tautų lyderius ir pilietinės visuomenės atstovus subursianti konferencija – tai proga pažaboti „žmonių galią“.

Renginį organizuojančio judėjimo „Laudato Si'“ vadovė Lorna Gold teigė, kad, gerbdami popiežiaus Pranciškaus atminimą, dalyviai prisiims naują įsipareigojimą įgyvendinti jo raginimo imtis veiksmų klimato srityje viziją. Ši žinia vėliau bus perduota JT konferencijoje COP30.

„Žinome, kad mūsų lyderiai nedaro pakankamos pažangos (...), nesame pasirengę laukti“, – žurnalistams sakė ji.

Pasak L. Gold, konferencijos tikslas – „išsiaiškinti, kaip mes, kaip nevalstybiniai subjektai, galime prisidėti“.

Ekspertai yra pripažinę, kad popiežius Pranciškus savo enciklika „Laudato Si“ (Būk pagarbintas) padarė įtaką 2015 m. Paryžiuje sudarytiems susitarimams dėl veiksmų klimato kaitos srityje. Popiežius joje tvirtino, kad už artėjančią aplinkosauginę katastrofą yra atsakingos išsivysčiusios ekonomikos šalys.

Beveik po dešimties metų, 2023-iaisiais, Pranciškus įspėjo, kad dalis padarytos žalos „jau yra neatitaisoma“.