Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) penktadienį perspėjo Vašingtoną, kad šis nekeltų grėsmės Europos sanglaudai, ir pareiškė, kad stipri ES atitinka ir JAV interesus.

„Mūsų draugai amerikiečiai puikiai žino, kad jūsų tonas Europos ir NATO atžvilgiu turi tiesioginės įtakos mūsų žemyno sanglaudai“, – sakė ministrė per Miuncheno saugumo konferenciją.

„Stabili Europos Sąjunga atitinka ir Amerikos interesus, kaip ir stipri, vieninga bei ryžtinga NATO“, – pridūrė ji, regis, norėdama papriekaištauti JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) dėl jo pagyrų Didžiosios Britanijos sprendimui trauktis iš Europos Sąjungos bei jo kritikos NATO narių atžvilgiu.

JAV taip pat nereikėtų vienodai elgtis ir su sąjungininkėmis, ir su Rusija, dar pažymėjo U.von der Leyen.

„Negali būti vienodos politikos sąjungininkių ir tų, kurie atvirai abejoja mūsų vertybėmis, mūsų sienomis ir tarptautine teise, atžvilgiu“, – sakė ji.

„Vadinasi, mes privalome siekti patikimų santykių su Rusija, užuot bandę apeiti partneres dvišalėmis derybomis“, – pažymėjo ministrė.

Užėmęs prezidento postą D.Trumpas pareiškė visiškai remiąs NATO, bet per rinkimų kampaniją žvelgė iš aukšto į Aljansą ir vadino jį „atgyvena“.

Ne kartą jis gyrė V.Putiną ir ragino glaudžiau bendradarbiauti su Rusija, ypač kovose su grupuote „Islamo valstybė“ Sirijoje.

Vokietijos gynybos ministrė U.von der Leyen, kalbėdama apie kovą su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ ir kitomis ekstremistinėmis organizacijomis, pareiškė, kad „mes turime vengti, jog ši kova nevirstų kova su islamu ir musulmonais – kitaip kyla pavojus dar pagilinti susipriešinimą, iš kurio atsiranda teroras ir smurtas“.

„Teisingiau būtų siekti partnerystės su tų pačių pažiūrų musulmonų ir arabų valstybėmis“, – pridūrė ji.

A. Merkel: NATO svarbi ir JAV

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį, prasidedant Miuncheno saugumo konferencijai, pareiškė, kad NATO yra svarbi ne tik Europai, bet ir Jungtinėms Valstijoms.

„Manau, kad turime suvokti bendrą NATO vertę“, – sakė ji spaudos konferencijoje Berlyne, kurioje dalyvavo ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Trudo).

„Tokia yra tiesa mums Vokietijoje ir Europos valstybėms, transatlantinio aljanso narėms“, – kalbėjo ji.

„Bet aš manau, kad Jungtinių Valstijų galia taip pat gerokai sustiprėjo dėl NATO, ir NATO yra svarbi organizacija ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – kalbėjo A.Merkel.

Vokietijos kanclerė pridūrė, kad su Aljansu susiję klausimai turi būti aptariami „mūsų bendro intereso dvasioje“.

Vėliau A.Merkel turi išvykti į Miuncheno saugumo konferenciją, kur pagrindinis dėmesys bus skiriamas užsienio politikos klausimams, kuriuos kelia naujojo JAV prezidento D.Trumpo administracija.

Neseniai D.Trumpas šį Aljansą pavadino „atgyvena“ ir ne kartą ragino kitas nares didinti išlaidas gynybai, jeigu jos nori, kad JAV pajėgos padėtų jas apsaugoti.

A.Merkel pakartojo, kad Vokietija planuoja padidinti savo išlaidas gynybai iki dviejų procentų savo bendrojo vidaus produkto, kaip buvo susitarta 2014 metų NATO viršūnių susitikime Velse.

Stipriausia garantija prieš nestabilumą ir smurtą

Saitas tarp Europos ir Amerikos yra tvirčiausia garantija prieš nestabilumą ir smurtą, sakė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas) penktadienį, norėdamas apraminti sąjungininkes, trokštančias aiškumo iš Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) Baltųjų rūmų.

Tarptautinės partnerės vis dar nerimauja po D.Trumpo rinkiminės retorikos su jo abejonėmis dėl seniai įkurtų aljansų; joms kelia nerimą ir vis stiprėjantis skandalas dėl galimų ryšių tarp D.Trumpo administracijos ir Maskvos.

„Transatlantinis saitas lieka mūsų stipriausia garantija prieš nestabilumą ir smurtą“, – sakė J.Mattisas Miuncheno saugumo konferencijoje.

„Esu įsitikinęs, kad mes stiprinsime savo partnerystę, stodami prieš tuos, kurie pasirenka ataką prieš nekaltus žmones ir mūsų demokratinius procesus bei laisves“, – kalbėjo jis.

„Prezidentas Trumpas pradėjo eiti pareigas ir dabar reiškia visišką savo paramą NATO, – nurodė J.Mattisas savo pranešime, kuriame, iš pažiūros, pripažino ankstesnį kritišką prezidento požiūrį į NATO, tačiau pabrėžė, kad jis pasikeitė. – Transatlantinė vienybė palaiko Europos vienybę..., Europos iniciatyvos ir NATO vienybę vienos kitą stiprina“.

Keturių žvaigždučių dimisijos generolas J.Mattisas, vadovavęs jūrų pėstininkams, daugel metų dirbęs su tarptautiniais partneriais, dažnokai pasirenka kitokį nei jo viršininkas toną, pabrėždamas transatlantinių ryšių svarbą ir skeptiškai atsiliepdamas apie karinio bendradarbiavimo su Rusija galimybes.

D.Trumpas yra sakęs esąs atviras glaudesniam bendradarbiavimui su Maskva, ypač kovose su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.

Tuo tarpu J.Mattisas ketvirtadienį per NATO viršūnių susitikimą sakė, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė kol kas nėra pasiruošusi bendradarbiauti su Rusija, kai Maskvos gynybos ministras paragino gerinti ryšius šioje srityje.

„Šiuo metu neturime galimybės bendradarbiauti kariniu lygmeniu“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad Rusija pirmiau turi „įrodyti“, kad pati laikosi tarptautinės teisės.

Miuncheno saugumo konferencija, kuria siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, jau vyksta 53 kartą.

„Per visus tuos 53 metus mes nebuvome susidūrę su tokia situacija, su kuria susiduriame dabar, – sakė renginį pradėjęs konferencijos organizatorius Wolfgangas Ischingeris (Volfgangas Išingeris), buvęs Vokietijos ambasadorius JAV. – Europos lyderiai, Europos vyriausybės ir kiti nekantraudami nori sužinoti, ką iš tiesų atneš JAV užsienio politika“.

M. Pence'as ramins JAV sąjungininkes

Tarptautinėje arenoje debiutuojantis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) bandys nuraminti skeptiškai nusiteikusias amerikiečių sąjungininkes Europoje dėl JAV užsienio politikos, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), savo „Amerika-svarbiausia“ mantrą pavertusiam pagrindiniu naujosios administracijos principu.

M.Pence'o kelionė į Vokietiją ir Belgiją yra pirmoji viceprezidento užsienio kelionė, kurios metu siekiama nuraminti JAV partnerius Europoje ir Artimuosiuose Rytuose dėl Vašingtono įsipareigojimų tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip NATO ar Europos Sąjunga, sakė Baltųjų rūmų patarėjai prieš šį vizitą.

Europos šalys yra sunerimusios dėl Rusijos agresijos, todėl jas domina D.Trumpo santykiai su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu ir tai, ar naujasis prezidentas palaikys izoliacionizmo idėjas.

D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjui Michaelui Flynnui (Maiklui Flinui) pasitraukus iš pareigų, JAV sąjungininkės iš naujo turi įvertinti M.Pence'ą ir jo reikšmę naujojoje administracijoje. M.Flynnas buvo priverstas atsistatydinti pirmadienį, po pranešimų, kad jis suklaidino M.Pence'ą dėl savo ryšių su vienu Rusijos diplomatu, apie kuriuos viceprezidentas sužinojo iš žiniasklaidos.

M.Pence'as penktadienį atvyko į Vokietiją dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje jis turėtų pasakyti kalbą šeštadienį ir vėliau susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Taip pat numatytas M.Pence'o susitikimas su Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – lyderiais bei su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Visos jos nerimauja dėl Rusijos agresijos keliamos grėsmės. JAV viceprezidentas dar susitiks su Turkijos ministru pirmininku Binali Yildirimu(Binaliu Jildirimu).

„Tai yra gana tiesmukai kalbantys žmonės ir jie yra labai nervingi. Pence'as atrodo kaip suaugęs, – sakė Jameseas Jeffrey (Džeimsas Džefris), buvęs JAV ambasadorius Irake ir Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto atstovas. – Klausimas, ar Trumas jo paklausys?“

M.Pence'as taip pat turėtų susitikti su Irako ir Afganistano lyderiais. Jau pirmosiomis savo prezidentavimo dienomis D.Trumpas paskelbė apie ketinimus tęsti kovą su „Islamo valstybės“ (IS) grupuote ir ją nugalėti. Tačiau jis taip pat pareiškė, kad JAV gali gauti antrą progą pasinaudoti Irako nafta kaip kompensacija už savo pastangas karo draskomoje šalyje. Tiesa, šią mintį iš karto atmetė Irako premjeras Haideras al Abadi (Haideras Abadis), kuris susitiks su M.Pence'u.

D.Trumpo įsakas dėl pabėgėlių priėmimo sustabdymo ir imigracijos suvaržymų, kurio galiojimas dabar sustabdytas, taip pat papiktino daugelį šio įsako paliestų musulmoniškų šalių, tarp jų ir Iraką – JAV sąjungininką kovoje su IS.

JAV sąjungininkės reikalaus iš M.Pence'o įrodymų, kaip D.Trumpo administracija planuoja bendrauti su Rusija po M.Flynno atsistatydinimo, JAV aiškinimosi apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus ir D.Trumpo pagyrų V.Putinui praeityje.

Palei Rusijos sieną esančios Europos valstybės nerimauja dėl galimų glaudesnių JAV ir Rusijos ryšių, D.Trumpui pasamprotavus, kad galima būtų sušvelninti Rusijai dėl Krymo aneksijos taikomas sankcijas, sutarus su ja dėl branduolinės ginkluotės ribojimo, taip pat viename interviu prieš inauguraciją pavadinus NATO atgyvena.

NATO, karinis Europos ir Šiaurės Amerikos demokratinių valstybių aljansas, buvo sukurtas po Antrojo pasaulinio karo tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti, kaip atsvara Sovietų Sąjungos stiprėjimui. 2014 metais 28 valstybių Aljansas ėmėsi kurti greitojo reagavimo pajėgas, labiausiai pažeidžiamoms NATO narėms apsaugoti nuo konfrontacijos su Rusija.

Tačiau kandidatuodamas D.Trumpas abejojo, ar jam tapus prezidentu JAV galės laikytis savo įsipareigojimų NATO organizacijoje. Savo interviu liepą jis sakė spręsiąs, ar ginti Baltijos respublikas nuo Rusijos agresijos, priklausomai nuo to, kaip šios šalys „vykdo savo įsipareigojimus mums“.

M.Pence'as vėliau vyks į Briuselį, kur sekmadienį dalyvaus susitikimuose, susijusiuose su NATO ir Europos Sąjungos reikalais. Pirmadienį numatytas jo susitikimas „akis į akį“ su ES Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, Europos Komisijos pirmininku Jean-Claude Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.