Dienraštyje „Financial Times“ F. Merzas teigė, kad ES galėtų suteikti Kyjivui pinigus kaip beprocentę paskolą „nesikišdama į nuosavybės teises“.

Jis pridūrė, kad pinigai bus grąžinti tik tada, „kai Rusija atlygins Ukrainai per šį karą padarytą žalą“.

Taip padedant Ukrainai „sistemingai ir labai smarkiai padidėtų Rusijos agresijos kaštai“, rašė nuo gegužės valdžioje esantis kancleris.

Vykstant karui Ukrainoje Kyjivo sąjungininkės Vakaruose įšaldė šimtų milijardų eurų vertės Rusijos turto.

Tačiau ES vyriausybės ilgai susilaikė nuo tiesioginio pinigų konfiskavimo, nerimaudamos, kad tai gali pakirsti pasitikėjimą euru kaip rezervine valiuta.

Visgi suaktyvėjo ES pastangos pasinaudoti pinigais, kuriuos daugiausia laiko Briuselyje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šio mėnesio pradžioje sakydama svarbią kalbą apie ES padėtį pirmą kartą paragino suteikti Ukrainai naują „reparacijų paskolą“.

Vokietijos kancleris rašė, kad „Vokietija buvo – ir tebėra – atsargi Europos įšaldyto Rusijos centrinio banko turto konfiskavimo klausimu, ir ne be pagrindo“.

Tačiau jis pridūrė, kad „tai neturi mūsų stabdyti“ siekiant panaudoti šias lėšas Ukrainos gynybai.

„Mano nuomone, dabar turėtų būti parengtas perspektyvus sprendimas, kuriuo, nesikišdami į nuosavybės teises, galėtume suteikti Ukrainai beveik 140 mlrd. eurų beprocentę paskolą“, – teigė jis.

Pirmiausia paskolą turėtų garantuoti ES valstybės narės, o dėl mechanizmo turėtų susitarti „didžioji dauguma“ valstybių narių, rašė F. Merzas.

Jis pridūrė, kad savo pasiūlymą aptars su kitą trečiadienį Kopenhagoje susirinksiančiais Europos lyderiais.

„Siūlau, kad spalio pabaigoje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime suteiktume įgaliojimus teisiškai saugiai parengti šią priemonę“, – rašė jis.