„Mes ir toliau didinsime spaudimą Rusijai“, – sakė F. Merzas spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne.
„Šiame kontekste padarysime viską, kad „Nord Stream 2“ negalėtų būti vėl pradėtas eksploatuoti“, – patikino jis.
Vokietijos politikams nerimą kelia žiniasklaidos pranešimai, kad JAV ir Rusijos pasiuntiniai tariasi dėl dujotiekio projekto atgaivinimo, šį kartą įtraukiant amerikiečių investuotojus.
Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo baigtas 2021 metais, tačiau jis taip ir nepradėtas eksploatuoti, nes Vokietija jo atsisakė, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tų pačių metų rugsėjį didžiuliai povandeniniai sprogimai apgadino tris iš keturių „Nord Stream 1“ bei „Nord Stream 2“ gijų, dėl to Maskva ir Kyjivas apsikeitė kaltinimais.
Nors nuotėkių metu vamzdynai neveikė, abiejuose tebebuvo dujų, kurios per vandenį pateko į atmosferą.
Abiem „Nord Stream 1“ gijomis daugelį metų į senąjį žemyną buvo tiekiamos pigios rusiškos dujos, kurios padėjo maitinti didžiausią Europos ekonomiką, Vokietiją.
Kritikai yra sakę, kad dėl šių dujotiekių Vokietija ir likusi Europos dalis tapo pernelyg priklausomos nuo energijos iš Rusijos.
Vokietijos ir Britanijos žiniasklaida neseniai skelbė, kad Vašingtonas ir Maskva aptarė „Nord Stream 2“ projekto atgaivinimo idėją per derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Aukšto rango politiniai veikėjai iš paties F. Merzo partijos taip pat yra reiškę tam tikrą paramą dujų tiekimo iš Rusijos atnaujinimui per „Nord Stream 2“, bet kancleris galutinai atmetė šią galimybę.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) anksčiau šį mėnesį sakė, kad blokas rengia naujas sankcijas, į kurias būtų įtrauktos priemonės prieš „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, taip užkertant kelią rusiškų dujų tiekimo atnaujinimui.
Europos Sąjungos (ES) atstovė spaudai Paula Pinho (Paula Pinjo) sakė, kad taip „siekiama atgrasyti bet kokį susidomėjimą, ypač investuotojų susidomėjimą, vykdyti bet kokią veiklą su „Nord Stream“, taip pat ir ateityje“.
F. Merzas: Vokietija padės finansuoti Ukrainoje gaminamas ilgojo nuotolio ginklų sistemas
F. Merzas per Ukrainos prezidento vizitą sakė, kad Berlynas padės Kyjivui finansuoti tolimojo nuotolio ginklus, kuriais galima smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
„Mūsų gynybos ministrai šiandien pasirašys supratimo memorandumą dėl ukrainiečių gamybos tolimojo nuotolio ginklų sistemų įsigijimo“, – sakė F. Merzas, nors nenurodė, kokie gamintojai turimi galvoje.
„Nuotolio apribojimų nebus, Ukraina galės visiškai gintis, net (smogdama) kariniams taikiniams už savo teritorijos ribų“, – pridūrė kancleris.
Anksčiau gegužę į valdžią atėjęs F. Merzas pažadėjo ir toliau tvirtai remti Ukrainą, tačiau, laikydamasis strateginio dviprasmiškumo politikos, nepateikė išsamios informacijos apie Vokietijos siunčiamus ginklus.
Tolimojo nuotolio ginklų gamyba „gali vykti ir Ukrainoje, ir čia, Vokietijoje“, sakė jis.
„Kol kas nepateiksime jokios išsamesnės informacijos“, – kalbėjo kancleris.
„Tai yra naujos mūsų šalių karinio ir pramoninio bendradarbiavimo formos, kuri turi didelį potencialą, pradžia“, – nurodė F. Merzas.
„Abu gynybos ministrai glaudžiai bendradarbiauja šioje srityje. Norime sudaryti sąlygas tolimojo nuotolio ginklams. Taip pat norime sudaryti sąlygas bendrai gamybai ir kai kuriuos iš šių dalykų aptarsime privačiai“, – sakė jis.
„Mes ir toliau teiksime karinę paramą ir ją plėsime“, – sakė jis.
Pasak jo, Berlynas taip pat padės finansuoti „Starlink“ veiklą Ukrainoje.
Anksčiau šią savaitę F. Merzas pranešė, kad nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, kuriuos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai siunčia svarbios sąjungininkės Vakaruose.
Ankstesnė Vokietijos centro kairiųjų socialdemokratų kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė tvirtai palaikė Kyjivą, tačiau vengė siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas „Taurus“, baimindamasi, kad tai gali eskaluoti įtampą su Rusija.
Anksčiau F. Merzas yra teigęs, kad jis palaikytų idėją siųsti raketas „Taurus“, kuriomis būtų galima smogti taikiniams giliai Rusijoje.
Duodamas ilgą interviu visuomeniniam transliuotojui WDR, F. Merzas nepasakė, ar Vokietija netrukus siųs „Taurus“ į Ukrainą.
Kremlius reaguodamas pareiškė, kad bet koks Vakarų sprendimas panaikinti Ukrainai tiekiamų ginklų apribojimus būtų pavojingas.
