Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti karą Ukrainoje artimiausius metus, o grėsmių kelia nauji Rusijos užmojai reformuoti ginkluotąsias pajėgas.

„Kremlius neatsisako savo tikslų Ukrainoje ir yra pasirengęs tęsti karą artimiausius metus nepaisydamas nuostolių ir mobilizuodamas visus valstybės resursus, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot žvalgybos, Vladimiro Putino valdoma Rusija „tampa vis labiau totalitarinė, bet karas ardo politinius ir ekonominius režimo pagrindus“.

Kremlius neatsisako savo tikslų Ukrainoje ir yra pasirengęs tęsti karą artimiausius metus nepaisydamas nuostolių ir mobilizuodamas visus valstybės resursus.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.

Grėsmių vertinime teigiama, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.

Dokumente rašoma, kad Rusijos priklausomybė nuo energetinių resursų eksporto sustiprėjo, o alternatyvos tokiam ekonomikos modeliui nėra.

„Vakarų šalių sankcijos nesukėlė staigaus ekonomikos žlugimo, tačiau Rusijos ekonominės problemos – priklausomybė nuo žaliavų eksporto, neefektyvi logistika, gamybos mažėjimas dėl komponentų ir technologijų trūkumo, biudžeto deficitas – nuosekliai auga ir, tikėtina, artimiausioje perspektyvoje toliau didės“, – teigia VSD ir AOTD.

Augs rusų nepasitenkinimas

Pasak žvalgybos, nors didžioji dalis Rusijos visuomenės pasyviai pritarė karui, tačiau pernai skelbta mobilizacija parodė, jog parama nėra tokia didelė, kaip siekia pavaizduoti režimo propaganda.

Grėsmių vertinime rašoma, kad nepasitenkinimas režimo politika šiuo metu yra pasyvus – dažniausiai vengiama mobilizacijos, skundžiamasi dėl blogo aprūpinimo ir netvarkos kariuomenėje.

„Tačiau Rusijos visuomenė ima mažiau pasitikėti propaganda, daugėja taikos derybų šalininkų. Be to, blogėja ir ekonominė padėtis, todėl, tikėtina, artimoje perspektyvoje nepasitenkinimas Kremliaus politika didės“, – teigiama grėsmių vertinime.

Anot dokumento, nerimą dėl ateities Rusijoje jaučia valdininkija bei stambaus verslo atstovai.

Žvalgyba sako, kad anksčiau įprastos režimo praktikos – demokratinių procedūrų imitavimas, Kremliaus grupuočių konkurencija, korupcinė oligarchų veikla Rusijoje bei užsienyje – negalės tęstis stiprėjant režimo totalitarizmo tendencijoms bei valstybės kontrolei ekonomikoje.

Anot institucijų, neatmestina, kad nesėkmės mūšio lauke, tolesnė mobilizacija, staigus ekonominės padėties blogėjimas turės neigiamų pasekmių režimo stabilumui.

„Tikėtina alternatyva V. Putino režimui yra kitas autoritarinis režimas, todėl vidutinėje perspektyvoje Rusija išliks nestabilumo ir grėsmių šaltiniu regione“, – rašoma grėsmių vertinime.

Stiprins Vakarų karinę apygardą

Žvalgyba atkreipia dėmesį ir į gruodį Rusijos Gynybos minisiterijos pristatytą šalies ginkluotųjų pajėgų reorganizaciją, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi.

Maskva paskelbė apie planus didinti dar 350 tūkst. karinio personalo ribinį skaičių, suformuoti tris naujas motošaulių divizijas ir į divizijas reorganizuoti dabartines septynias motošaulių brigadas, tai yra sustiprinti jas triskart.

„Skaičiuojama, kad įgyvendinus pokyčius, personalo, ginkluotės, ir kovos technikos skaičius dabartinės Vakarų karinės apygardos ribose padidėtų iki 30–50 procentų“, – rašoma dokumente.

Visgi žvalgyba pabrėžia, kad šie pokyčiai įmanoma tik ilgalaikėje – nuo penkerių iki dešimties metų – perspektyvoje, nors pati Rusija žada reformą įgyvendinti iki 2026-ųjų.

Rusija taip pat nusprendė dvejais metais paankstinti ir šiemet surengti pratybas „Zapad 2023“. Šie mokymai Lietuvos pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.

Anot VSD ir AOTD, šiais pokyčiais, tikėtina, Rusija siekia geriau pritaikyti savo ginkluotąsias pajėgas ilgalaikei konfrontancijai su Vakarais ir taip reaguoja į planuojamą Švedijos bei Suomijos narystę NATO.

Grėsmių vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys į kur kas labiau nei planuota didinamą Rusijos gynybos biudžetą. Šiemet jis pasieks trilijoną rublių (apie 66 mln. eurų), bet realiai bus dar trečdaliu didesnis dėl įslaptintų asignavimų.

Institucijos taip pat pabrėžia, jog neigiamai Lietuvos ir kitų NATO šalių saugumą veikia tai, jog Rusija turi galimybes bet kada perdislokuoti reikiamo dydžio pajėgas į Baltarusiją.

Jos konstatuoja, kad konflikto su Vakarais atveju Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija, oro erdve ir infrastruktūra bei sulauktų karinės Minsko paramos.