Dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono atsinaujino įnirtingi mūšiai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos. Kalnų Karabachą nuo 1994 metų kontroliuoja vietinių armėnų pajėgos ir Armėnijos kariuomenė. Per daug metų vykstančias derybas, kurioms tarpininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, pažangos beveik nebuvo pasiekta.

Vienašališkas ugnies nutraukimas

Azerbaidžanas sekmadienį paskelbė apie „vienašališką“ ugnies nutraukimą po įnirtingų susirėmimų su Armėnijos pajėgomis ginčijamame Kalnų Karabacho regione, tačiau pagrasino smogti atgal, jei jo pajėgos bus užpultos.

„Azerbaidžanas, pademonstruodamas gerą valią, nusprendė vienašališkai nutraukti karo veiksmus“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime, kuriame perspėjama, kad jis „išvaduos visas (armėnų) okupuotas teritorijas“, jei armėnų pajėgos „nenutrauks provokacijų“.

„Šis sprendimas buvo priimtas ryšium su prašymais iš tarptautinių struktūrų ir taikia valstybės politika. Azerių ginkluotosios pajėgos sustabdė kontratakas ir atsakomąsias priemones priešo atžvilgiu ir pradėjo stiprinti išvaduotų teritorijų gynybą“, – sakoma pranešime.

Baku taip pat pažadėjo „sustiprinti“ kelias strategines pozicijas, kurios, pasak jo, buvo „išvaduotos“ tame regione. Kalnų Karabachą kontroliuoja Armėnija, bet tarptautiniu mastu jis yra pripažįstamas Azerbaidžano dalimi.

Tačiau Armėnijos remiamų Kalnų Karabacho sukilėlių gynybos ministerijos atstovas Davidas Babajanas AFP sakė, kad kovos palei fronto liniją nebuvo nutrūkusios.

„Įnirtingos kovos vyksta Karabacho fronto linijos pietrytiniame ir šiaurės rytų sektoriuose“, – sakė jis.

Spąstai

Anksčiau sekmadienį Azerbaidžano gynybos ministerijos atstovas Vagifas Dargyakhly (Vagifas Dargjachly) sakė, kad azerbaidžaniečių pozicijos naktį buvo apšaudytos ir kad taip pat buvo smogta civiliams rajonams.

Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas atmetė Azerbaidžano pareiškimą apie nutraukiamą ugnį – kaip „spąstus, kurie nereiškia paliaubų“.

Šeštadienį įnirtingi susirėmimai pareikalavo mažiausiai 18 armėnų ir 12 azerbaidžaniečių karių gyvybių, be to, pranešama apie du žuvusius civilius gyventojus. Abi šalys kaltina viena kitą atakuojant per fronto liniją sunkiaisiais ginklais.

Kalnų Karabacho pajėgos sekmadienį taip pat paskelbė atsiėmusios strateginę Lala Tepės aukštumą, kurią šeštadienį užėmė azerių kariai.

Baku tą pranešimą paneigė ir sakė, kad vis dar kontroliuoja tą aukštumą ir kad sukilėlių kariai patyrė „rimtų žmogiškųjų išteklių nuostolių“.

Gali eskaluotis

Situacija Kalnų Karabacho konflikto zonoje komplikavosi anksti šeštadienį. Konflikto šalys kaltina viena kitą ugnies nutraukimo pažeidimais.

Nors šio staigaus paaštrėjimo priežastys kol kas nėra aiškios, analitikas Thomas de Waalas (Tomas de Valas) iš „Carnegie Europe“ rašė, kad „rimto kovų protrūkio potencialas niekad nebuvo didesnis“.

„Labiau tikėtina, kad viena iš konflikto šalių, – ir labiau tikėtina, (kad) Azerbaidžanas, kuris labiau suinteresuotas karo veiksmų atnaujinimu, – bando pakreipti situaciją savo naudai ribota karine kampanija“, – tinklaraštyje rašė T.de Waalas.

„Pavojingas to aspektas yra tas, kad vos prasidėjusios bet kokios karinės operacijos šioje konflikto zonoje gali lengvai eskaluotis ir tapti nevaldomos“, – teigė jis.

Susirėmimai tęsiasi

Iš Kalnų Karabacho sekmadienį – kitą dieną po to, kai Rusija ir Vakarai paragino laikytis rimties po 30 karių gyvybių pareikalavusių susirėmimų, – pranešama apie sporadines azerbaidžaniečių ir armėnų pajėgų kovas.

Abi šalys nurodė, kad naktį ir sekmadienį protarpiais vyko susirėmimai, be to, kaltino viena kitą juos pradėjus ir naudojus sunkiuosius ginklus, tankus bei artileriją.

„Armėnijos ginkluotosios pajėgos naktį ugnies nutraukimą pažeidė 130 kartų. Jie šaudė iš minosvaidžių, granatsvaidžių ir didelio kalibro kulkosvaidžių“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime.

„Apšaudymas vyko ir iš Armėnijos teritorijos, ir iš Armėnijos okupuoto Karabacho, – sakoma pareiškime. – Azerbaidžano armija atsakė ugnimi“.

Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas AFP sakė, kad „kovos sekmadienį ryte tęsėsi pietine (Kalnų Karabacho) fronto linijos kryptimi“.

„Azerbaidžaniečiai bando atakuoti, bet yra atremiami, – sakė jis. – Situacija įtempta, bet panikos nėra“.

Tuo tarpu Armėnijos remiama sukilėlių gynybos ministerija Kalnų Karabache paskelbė, kad „Azerbaidžanas sekmadienį ryte atnaujino jos pozicijų apšaudymą iš raketinės artilerijos ir tankų“.

Abipusiai kaltinimai

Šeštadienį per įnirtingus susirėmimus žuvo mažiausiai 18 armėnų ir 12 azerbaidžaniečių karių, be to, pranešta, kad žuvo du civiliai gyventojai. Abi šalys kaltino viena kitą atakavimu iš už fronto linijos, panaudojant sunkiuosius ginklus.

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas šiuos susirėmimus pavadino „didžiausio masto karo veiksmais“ nuo 1994 metų, kai paliaubomis baigėsi karas, per kurį Armėnijos remiami kovotojai atplėšė tą teritoriją nuo Azerbaidžano.

Azerbaidžano pajėgos nukovė 18 armenų karių, šeštadienį vakare pranešė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas.

„Iš mūsų pusės 18 karių buvo nukauta, o dar maždaug 35 sužeisti“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi sakė S.Sargsianas.

Jis nepatikslino, ar žuvę kariai priklausė Jerevano remiamoms separatistinio Kalnų Karabacho pajėgoms, ar Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms.

Azerbaidžanas sakė, kad vienas jo sraigtasparnis buvo numuštas, kai jo pajėgos užėmė kelias strategines aukštumas ir kaimą armėnų kontroliuojamoje teritorijoje, bet Jerevanas neigė, kad Baku įvykdė kokius nors puolimus.

Konfliktą spręs kariniu budu?

Azerbaidžano ambasadorius Rusijoje Poladas Bulbuloglu sakė, jog jo šalis yra pasirengusi Kalnų Karabacho problemą išspręsti kariniu būdu.

„Jau 22 metus bandoma taikiai išspręsti šį konfliktą. Kiek dar? Mes pasirengę taikiam šios problemos išsprendimui. Bet jeigu nėra būdo išspręsti ją taikiai, tuomet mes išspręsime ją kariniu būdu“, – sakė jis per radijo „Govorit Moskva“ laidą.

Sutriuškins bet kokį puolimą

Jerevano remiami etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę perėmė per karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių. Nepaisant 1994 metų ugnies nutraukimo, priešininkės taip niekada ir nepasirašė taikos susitarimo.

Tarptautiniu mastu regionas vis dar pripažįstamas Azerbaidžano dalimi. Abi šalys dažnai susišaudo per fronto liniją, bet šeštadienio epizodas reiškia smurto suintensyvėjimą ir išprovokavo karštligiškus tarptautinių galių raginimus siekti taikos.

Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos praeityje yra viršijusios visą Armėnijos valstybės biudžetą, ne kartą grasino atsiimti Kalnų Karabachą jėga, jei derybos neduos rezultatų.

Maskvos remiama Armėnija sako, kad galėtų sutriuškinti bet kokį puolimą.

Praėjusį kartą įtampa buvo smarkiai padidėjusi 2014 metų lapkritį, kai Azerbaidžanas numušė Armėnijos kariškių sraigtasparnį.