S.K. Sheinbaumas mirė pirmadienį nuo širdies ligos savo namuose Los Andželo Brentvudo rajone, sakė jo asistentė Marti Maniates.

S.K. Sheinbaumas atsisakė dėstytojo darbo, kad galėtų atsidėti savo siekiui „sukurti šiek tiek taikos ir teisingumo šiame neteisingame pasaulyje“.

Jis rinko lėšas kariškių analitiko Danielio Ellsbergo (Danielio Elsbergo) gynybai per jo teismą už vadinamųjų Pentagono popierių – slaptos ataskaitos apie Vietnamo karą – paskelbimą.

Niekada kontroversiškų žingsnių nevengdavęs S.K. Sheinbaumas per vieną neoficialią diplomatinę misiją dėl taikos Artimuosiuose Rytuose buvo susitikęs su dabar jau mirusiu palestiniečių prezidentu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu). Dėl šio susitikimo S.K. Sheinbaumo pavardė sumirgėjo žiniasklaidoje, izraeliečiai ir Amerikos žydai rengė protestus.

„Kurį laiką buvau nekenčiamiausias žydas Amerikoje, bet kuriuo atveju, kitų žydų“, – jis rašė 2011-aisiais išleistoje autobiografijoje, tačiau pridūrė: „Negaišau laiko dėl to krimstis.“

Vis dėlto jis pripažino, kad jo taikos misija žlugo.

S.K. Sheinbaumas „buvo nenuilstantis propaguotojas, kurio drąsios idėjos įkvėpė gyvybės monumentaliems pokyčiams tiek vietos, tiek pasaulinėje scenose“, sakoma Los Andželo mero Erico Garcetti (Eriko Garsečio) pareiškime.

„Jo darbas visada įkvėps visus, kas tiki, kad žmones galima sutelkti kartu, siekiant į gera pakeisti mūsų pasaulį“, – sakė meras.

S.K. Sheinbaumas kovojo už įvairiausius dalykus: pradedant Los Andželo policijos departamento reforma ir baigiant raginimu Kalifornijos universitetams nutraukti ryšius su Pietų Afrikos Respublika apartheido metais.

Savo autobiografiją „Stanley K. Sheinbaumas: XX amžiaus riterio taikos, pilietinių laisvių ir ekonominio teisingumo paieškos“ (Stanley K. Sheinbaum: A 20th Century Knight's Quest for Peace, Civil Liberties and Economic Justice) jis parašė kartu su bendraautoriumi, būdamas jau daugiau kaip 90 metų.

Atsiliepimus ant šios knygos viršelio parašė buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas), aktorės Barbra Streisand (Barbara Streizand), Jane Fonda (Džein Fonda) ir televizijos prodiuseris Normanas Learas (Normanas Liras). Pastarasis savo draugo palikimą apibendrino taip: „Jis yra priklausomas nuo sąžiningumo ir teisingumo.“

1971 metais išgirdęs, kad D. Ellsbergas bus teisiamas, S.K. Sheinbaumas įžvelgė būtinybę atkreipti visuomenės dėmesį į šią bylą ir pareikšti nepritarimą Vietnamo karui. Jis savanoriškai organizavo D. Ellsbergo teisininkų komandą ir rinko pinigus jo gynybai.

S.K. Sheinbaumas su žmona Betty (Beti) dėl to teismo proceso persikraustė į Los Andželą ir ten pasiliko visam laikui. Jis pasitelkė Holivudo įžymybes, kad šios rengtų lėšų rinkimo renginius, ir pasamdė šio kariuomenės paslapčių viešintojo gynybai iškilius pilietinių teisių bylų specialistus – Leonardą Boudiną (Leonardą Budiną) ir Leonardą Weinglassą (Leonardą Veinglasą).

Po daug mėnesių trukusios teisinės dramos byla buvo nutraukta dėl vyriausybės neetiško elgesio, kai paaiškėjo, kad buvo įsilaužta į D. Ellsbergo psichiatro kabinetą, o bylą nagrinėjantis teisėjas susitikinėjo su tuomečio prezidento Richardo Nixono (Ričardo Niksono) administracijos nariais.

9-ajame dešimtmetyje S.K. Sheinbaumas susitelkė į taikos Artimuosiuose Rytuose klausimą. Jis sugebėjo suorganizuoti susitikimą su Palestinos išvadavimo organizacijos (PIO) lyderiu Y. Arafatu. Nuotrauka, kurioje jis uždėjęs ranką Y. Arafatui ant peties ir kurią pirmajame puslapyje išspausdino „Los Angeles Times“, sukėlė žydų bendruomenės protestų audrą. Jis būdavo nušvilpiamas, kai kalbėdavo sinagogose, bet tęsė savo misiją, dar kelis kartus susitiko su Y. Arafatu ir bandė derėtis dėl taikos su Izraeliu.

Kai Y. Arafatas 2004 metais mirė, S.K. Sheinbaumas pasakė, kad taikos susitarimo viltis mirė kartu su juo. Jo svajonė apie taiką žlugo.

„Mano nesėkmė yra didžiausias nusivylimas, kokį tik esu išgyvenęs, – sakė S.K. Sheinbaumas. – Ir aš galiu guostis tik žinojimu, kad tikrai, tikrai bandžiau. Tikrai.“