JAV GINKLUOTĖ – VEIKSNYS, KURIO RUSIJA UKRAINOJE BIJO LABIAUSIAI

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių daug rimčiau svarsto galimybes Ukrainai tiekti ginklus.

Šiuo metu Ukrainai svarbiausia padėti karinėmis priemonėmis, o ginkluotės tiekimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nejuokais išgąsdintų Rusiją, teigia „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių daug rimčiau svarsto galimybes Ukrainai tiekti ginklus.

„Lietuvos pozicija visada buvo, kad Ukrainą reikią remti visose srityse, įskaitant ir ginkluotę. Jeigu anksčiau beveik visos šalys pasisakė prieš ginkluotės tiekimą, tai dabar mes girdime, kad visa eilė šalių jau galėtų tai padaryti. Jos svarsto ir ruošiasi, galbūt laukia kokio nors ženklo, kad jos eitų tokiu keliu“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo ministras.

V. Bruverio teigimu, akivaizdu, kad karas Ukrainoje toliau tęsiasi ir jis tęsis tol, kol Rusijos valdžioje bus dabartinis režimas – kol šalį valdys diktatūra. „O pagal dabartinį Rusijos istorinį laikotarpį panašu, kad dabartinę diktatūrą gali pakeisti tik dar brutalesnė diktatūra“, – pridūrė jis.

Apžvalgininkas aiškino, jog Rusijos esminis tikslas yra Ukrainos, kaip valstybės, sunaikinimas: teritoriniu, politiniu, ekonominiu požiūriais. Vadinamųjų liaudies respublikų vienintelė funkcija yra kuo daugiau fiziškai išnaikinti Ukrainos kariuomenės, žmogiškųjų ir kitų resursų.

„Karas tęsis, dabar Kremlius gali paimti tam tikrą taktinę pauzę, kurios nepaskutine priežastimi yra tai, kad tiesiog atsigautų, nes po mūšio Debalcevėje ne ką mažesni už Ukrainos yra nuostoliai Rusijos pusėje“, – sakė V. Bruveris.

Jo manymu, dabar Ukrainai labiausiai reikia karinės pagalbos, kad šalis gebėtų apsiginti.

„Šiame kontekste svarbiausias klausimas – ar ginkluotės duos JAV. Tai būtų labai svarbus faktorius, jo Rusija labai bijo. Rusija daro viską, kad šio sprendimo nebūtų“, – laidoje „Teisė žinoti“ aiškino apžvalgininkas.

Pasak jo, šio sprendimo gerokai bijo ir Vakarų Europa, dėl to ir derybos Minske buvo surengtos, kol dar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko sėsti už stalo ir nebuvo užėmęs Debalcevės.

„Rusija bijo Amerikos ginkluotės Ukrainoje todėl, kad tai iškart reikštų (bent politiniu ir simboliniu požiūriu), jog į frontą žengia JAV“, – sakė V. Bruveris.