Pustuštės lentynos prekybos centruose ir išaugusios kainos, gydytojų, medikamentų stoka, specialistai, keičiami atvykėliais iš Rusijos, persekiojimas už proukrainietišką požiūrį – toks Krymas šiandien.

Tikėjosi turtingų rusų

"Dabar Kryme labai sunku, o palaikantiesiems Ukrainą – baisu", – tikino ukrainiečiu save pristatantis Sevastopolio gyventojas Dmitrijus.

Vienoje Europos šalyje sutiktas vyras itin baiminosi dėl savo saugumo, todėl primygtinai prašė nerašyti jo pavardės, tikslios šalies, kur vyko pokalbis, ir netgi laiko, kada įvyko susitikimas.

"Man baisu. Rusų Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pirštai labai ilgi. Vien už tai, kad savo socialiniame tinkle dalijiesi proukrainietiška informacija, gali būti suimtas. Žmogus, Sevastopolyje gatve ėjęs su ukrainietiška vėliavėle, kuri paskelbta separatistine, buvo nubaustas dvejiem metams lygtinai", – sunkiai emocijas tramdė Dmitrijus.

Jis neketina emigruoti, Krymas jam – vis dar gimtoji Ukraina. Jis nori, kad lietuviai, kuriems yra dėkingas už Ukrainos palaikymą, žinotų, kas ten vyksta.

Kraštas smarkiai pasikeitė

Pagrindinis Krymo gyventojų uždarbis – iš turizmo. Seniau čia poilsiaudavo labai daug vidutiniškai ir kukliau gyvenančių ukrainiečių bei dauguma turtingų Rusijos gyventojų, kurie mėgdavo pasišvaistyti pinigais.

"Kuo arčiau jūros – tuo privačių būstų ir viešbučių kainos didesnės. Tačiau vasarą, kai garantuotas šiltas oras ir vanduo, turistai plūsdavo, – prisiminė ukrainietis. – Žmonės galvojo, kad dabar privažiuos gerokai daugiau turtingų rusų, ir gyvensime dar geriau."

Pernai vasarą turistų šiek tiek sumažėjo, bet netrūko. Rusams norėjosi žengti jau "savo" žeme. Šiemet didžioji dalis žmonių, vaikščiojančių krantine – močiutės su vaikais. Kavinėse ir restoranuose, kur anksčiau neretai būdavo sunku rasti laisvą kėdę, dabar tuščia arba užimta po kelis staliukus.

"Plika akimi matosi, kad turistų sumažėjo labai smarkiai", – tikino Dmitrijus.

Košmariška kelionė keltu

Kodėl dabar neatvyksta turistų iš Ukrainos, o Simferopolio geležinkelio stotis pustuštė?

"Daug kur geležinkelio bėgiai apaugę žole, o vaizdas – it kokioje Abchazijoje karo metu, – teigė vyras. – Pernai rusams buvo organizuotas traukinių reisas iš Maskvos iki Krasnodaro, iš ten – iki perkėlos Kerčėje. Žmonės persikeldavo keltu, tačiau tokia kelionė truko net 36 valandas. Išbandė tik tris tokius traukinius ir projektą nutraukė – žmonėms pernelyg sunku, nepatogu."

Iš Ukrainos nutraukus visus skrydžius, susisiekimą traukiniais, (automobiliais galima vykti gavus specialų leidimą Ukrainoje), liko skrydžiai iš Rusijos.

"Simferopolio oro uoste rusai pastatė du naujus, gerus terminalus. Tačiau skristi su visa šeima brangu, bilietas žmogui – apie 120 eurų. Įvedus rublį, smarkiai išaugo kainos", – sakė ukrainietis.

Dar kita dalis rusų, kurie pernai kėlėsi per Kerčės sąsiaurį, antrą kartą to jau nenori.

"Pernai perkėloje susidarydavo milžiniškos eilės. Trūko tualetų, o 40 laipsnių karštyje žmonės stovėdavo apie 20 valandų. Tokia kelionė iš Rusijos trukdavo apie 30 valandų", – Dmitrijus įsitikinęs, kad niekas tokios kančios pakartoti nenori.

Tiltas? Vyras juokiasi: per Kerčės sąsiaurį pastatyti tiltą itin sunku – nepavyko to ir SSRS laikais, ir vokiečiams. Čia itin dažnai siaučia štormai, daug stiprių pavojingų srovių, o dumbluotas dugnas nedėkingas statybai.

"Jei tai padaryti būtų įmanoma, kainuotų turbūt dešimtis ar šimtus milijardų eurų", – svarstė vyras.

Čia neatplaukia kruiziniai laivai su užsienio turistais, neveikia "Master Card", VISA kreditinės kortelės, užsidarė bankų skyriai – įkurtas tik Krasnodaro bankas "Krainvestbank".

"Jau pernai kilo daug problemų, kai atvykę turtingi rusai ar užsieniečiai negalėjo atsiskaityti viešbučiuose su VISA ar "Master Card". Jiems reikėjo gauti grynųjų, bet kokią sumą rublių turi vežtis?" – apie chaosą Kryme kalbėjo Dmitrijus.

Užklijavo burnas pensija

Prorusiškus gyventojus, kurių čia dauguma, Dmitrijus skirsto į tris dalis.

Pirmoji – nusiteikusi patriotiškai ir bet kokia kaina aklai palaiko Vladimirą Putiną. Šią grupę sudaro daugiausia senjorai. Antroji – tie, kurie įsitikinę, kad sunkumai laikini, greitai pasibaigsiantys. Trečioji grupė – jau praregėjusieji.

"Euforija jiems ir antrai grupei jau praėjo, nors to jie nepripažins, nes pripažintų savo kvailystę ir pralaimėjimą", – teigė ukrainietis.

Tai, kad Kryme už prisijungimą prie Rusijos balsavo apie 97 proc. gyventojų, jis pavadino nesąmone.

"Taip, jų dauguma, nes čia žmonės kalba rusiškai, daug kariškių, Sevastopolyje yra Maskvos valstybinio universiteto filialas, Maskvos namai. Niekas nebausdavo už Rusijos simboliką, yra daug senjorų, kurie jaučia nostalgiją sovietmečiui. Senjorams tai tarsi sugrįžimas į jaunystę", – situaciją apibūdino vyras.

Kas pagerėjo? Senjorams užklijavo burną pakeltomis pensijomis – jos dabar apie 15 000 rublių – daugiau nei 200 eurų, o buvo apie 150 eurų.

Prekybos centrai pustuščiai

Vis dėlto išsvajoto ir žadėto 35 tūkst. rublių (apie 500 eurų) atlyginimo tarnautojai nesulaukė.

Daugumos atlyginimas dabar – vos 12 tūkst. rublių (apie 170 eurų). Pakilus kainoms, ištuštėjums lentynoms, trūkstant darbo išgyventi sunku. Avalynės ar drabužio, pigesnio nei 2 000–3 000 rublių, nerasi. Apsilankyti šeimai kine taip pat brangu: trys bilietai – 600 rublių, plius trys dėžutės spragėsių – 750 rublių.

"Ne paslaptis, kad Kryme juodų pinigų uždirbdavome iš turistų. Jų, kaip minėjau, labai sumažėjo. Be to, smarkiai apmokestino kavinių, restoranų savininkus, taip pat – prekeivius, privačių plotų nuomotojus, – pastebėjo Dmitrijus. – Mokesčiai nėra blogai, tačiau, išaugus kainoms, nepadidėjus atlyginimams, tai atsiliepia neigiamai."

Mieste – šiukšlynas: šiukšlės išvežamos daug rečiau, paplūdimiai neišvalyti. Neliko ukrainietiškų produktų, alaus nė su žiburiu rankose nerasi.

"Atvežtus produktus netgi degina, naikina. Įprastas vaizdas prekybos centre – keturios jogurto, trys pieno, dvi kefyro rūšys, – tikino vyras. – Kažkas panašaus buvo sovietmečiu. Ir vis dažniau pasigirsta tylus klausimas: "Gal turite ukrainietiškų produktų?"

Didėja mirtingumas

"Rusija nori, kad didžioji dalis Krymo gyventojų išsikeltų į Rusiją arba emigruotų į Ukrainą, – įsitikinęs Dmitrijus. – Paliekami lojalūs Rusijai žmonės ir sudaromos sąlygos čia atvykti rusams."

Darbo trūksta, tačiau didelėje elektronikos parduotuvėje įdarbinti atvykėliai iš Rusijos Blagoveščensko miesto. Sevastopolio universitete atleidžiami dėstytojai, ypač tie, kurie gali būti lojalūs Ukrainai. Juos pakeičia atvykusiaisiais iš Rusijos.

"Naujasis universiteto dekanas – lojalus Rusijai. Sevastopolio Pietinių jūrų biologijos institute konfiskuota daug įrangos, atleista beveik pusė darbuotojų, o per penkerius artimiausius metus vietiniai negali užimti vadovaujamų pareigų. Jos patikimos  atvykusiesiems iš Rusijos arba lojaliesiems tai šaliai", – pasakojo vyras.

Apsilankius Užimtumo centre darbo rasti neįmanoma: pasiūlys kur nors Kursko srityje, Rusijoje. Taip vyksta dirbtinis perkėlimas, rusifikacija.

Dėl menkų atlyginimų iš darbo išeina ir emigruoja dalis medikų. Jau trūksta anesteziologų ir būtinos medicinos aparatūros, netgi plombų, nes nieko neperkama iš užsienio. Onkologai apie problemas oficialiai pranešė V.Putinui.

"Išsikvietus greitąją medicinos pagalbą, atvyksta jau ne trys, kaip būdavo įprasta, bet tik du medikai – gydytojas ir vairuotojas, – reiškė nepasitenkinimą Krymo gyventojas. – Norint užsiregistruoti pas vaikų ligų gydytoją, tenka stoti eilėn trečią valandą nakties."

Dmitrijus teigia, kad Kryme padidėjo mirtingumas. Dėl nutrauktos metadono programos, neoficialiais duomenimis, mirė apie 200 narkomanų. Neseniai uždrausti ir prezervatyvai iš užsienio.

"Baisu pagalvoti, kas bus žiemą. Žmonės neturi pinigų, verslininkai bankrutuoja, gėlo vandens atsargos mažėja – seniau jis buvo tiekiamas iš Ukrainos Dniepro upės", – svarstė Dmitrijus.

Pavojingas požiūris

Žmonės tapo pikti, skirtingas požiūris į politiką supriešino draugus ir net gimines, artimuosius.

"Pusei draugų, net giminių, esu išdavikas, – neslėpė ukrainietis. – O kodėl? Gimiau Ukrainoje, Krymas buvo Ukrainos dalis. Kodėl save turiu laikyti rusu? Kodėl kažkas atėjo ir nusprendė kitaip? Jei jau tie, kurie tvirtina, kad Krymas – Rusijos, pažvelkime dar giliau – nemažesnes teises į Sevastopolį turi Turkija, o didžiausias – Krymo totoriai."

Ukrainos vėliava paskelbta separatistine. Sevastopolyje įsteigta organizacija "Trečioji Sevastopolio gynyba" (istoriškai buvo dvi Sevastopolio miesto gynybos).

"Jie neva šaudys ir ginsis nuo "Dešiniojo sektoriaus" fašistų. Patruliuoja savanoriai draugovininkai. Vienas vyras su Ukrainos vėliavėle išėjo į gatvę, jį apsupo aštuoni draugovininkai, pradėjo įžeidinėti, provokuoti, mušti, iškvietė miliciją. Vyrą sulaikė, konfiskavo mobilųjį telefoną, kompiuterį, pradėjo peržiūrėti jo populiarų rusišką socialinį puslapį "V Kontakte", – pasakojo Dmitrijus apie dvejiems metams lygtinai nuteistą vyrą, socialiniame tinklalapyje skleidusį spaudoje paskelbtą proukrainietišką informaciją.

Krymo totoriai dingsta

"Apie FSB metodus skelbė ir ne vieną rekordą pasiekęs garsus plaukikas iš Sevastopolio Olegas Sofianikas. Jis negrįžo iš Egipto, nes jo namuose jau vyko krata, konfiskuota daug daiktų, pinigų. Ir tik dėl to, kad žmogus išreiškė savo nuomonę socialiniame tinkle. Nori atimti jo butą, sulaiko žmones, atima pinigus", – pasakojimą apie likimus tęsė vyras.

Savo proukrainietiško požiūrio neslėpusi aktyvistė tinklaraštininkė iš Simferopolio Jelizaveta Bogutskaja labai greitai sulaukė specialiųjų tarnybų: atėmė jos kompiuterį, bute atliko kratą.

Moteris spėjo išvykti į Odesą. Simferopolyje liko jos šeima.

"Žmonės skundžia. Močiutė pranešė pamačiusi vyrą, išsitatuiravusį ukrainietišką herbą – auksinį trišakį. Vyrą išvežė", – žino Dmitrijus.

Labai sunku ir Krymo totoriams. Jie, anot pašnekovo, jau išgyveno genocidą, prievartinę tremtį. Dabar istorija vėl kartojasi.

"FSB žmonės iš jų atima pinigus, daro kratas, o Krymo totorių lyderiai dingsta, inscenizuojamos savižudybės, – šokiruojančius dalykus pasakojo ukrainietis. – Tačiau šį kartą iš savo žemių jie nesikels."

Negalėjo pagerbti žuvusiojo

"Aš turiu galvoti, ką rašau "V Kontakte", ką kalbu, netgi kokios muzikos klausausi, – gniaužė kumščius vyras. – Kai viešajame transporte ar gatvėje suskamba mano mobilusis telefonas, tiksliau populiarios ukrainiečių roko grupės "Okean Elzy" melodija, visi aplinkiniai atsisuka ir kiaurai veria žvilgsniais. Mane sulaikyti užtenka vieno jų skundo."

Tačiau vyras nors ir bijo vaikščioti su Ukrainos vėliava, ar kitokia simbolika, kartais vilki geltonos ir mėlynos, Ukrainos vėliavos spalvų, drabužius.

Beje, rugpjūčio 11 d. sulaikyta advokatė iš Maskvos Irina Biriukova, nes Lenino aikštėje Simferopolyje bandė nusifotografuoti su Ukrainos vėliava.

Drąsesnės moterys gatvėse savo meilę Ukrainai taip pat išreiškia tokiomis pat aprangos spalvomis arba geltonos ir mėlynos spalvų apyrankėmis, auskarais.

"Iš tokių detalių mes galime atpažinti vienas kitą ir sušnabždėti: "Šlovė Ukrainai." Ir tau atsakys: "Didvyriams šlovė!"

Tokie žmonės renkasi namuose, vilki Ukrainos futbolo komandos marškinėliais, klausosi ukrainietiškos muzikos. Ukrainos televizijos kanalai, radijas čia uždrausta.

Emigravo daugybė IT specialistų, užsidarė užsienio kompanijos, "McDonald's", ambasados, negalima atsisiųsti net ir "Google Play" bei kitokių programų. Automobiliai su Ukrainos vėliava sudaužomi, nuleidžiamos padangas. Žuvus populiariam ukrainiečių dainininkui Kuzmai Skrebinui, grupė žmonių nuėjo prie Taraso Ševčenkos paminklo, uždegė žvakutes.

"Jie ten buvo ne ilgiau nei 10 min. Žmones sulaikė neva bandžiusius paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną. Laimė, dar stovi Taraso Ševčenkos paminklas, nors jau girdisi kalbų jį nugriauti", – apmaudo neslėpė vyras.

Gatvėse skamba "Katiuša"

Mokykloje – rusiškos nuotaikos: daugybė mokinių segi rekomenduojamomis Georgijaus juostelėmis. Jų, beje, pamatysi ir ant automobilių. Vaikai ryši pionierių kaklaraiščius.

"Kas nežino Putino? Jį žino visi. Kas nežino, tas sėdi kalėjime", – tokio populiaraus eilėraščio mokomi vaikai mokykloje.

Ukraina nepripažįsta dabar baigusiųjų universitetą diplomų.

"Jie mokėsi ne vienus metus ir nekalti, kad dabar išduoti su Rusijos dokumentacija. Juk tas jaunimas atvyko į gimtąją Ukrainą", – apgailestavo Dmitrijus.

Gatvėse ant stulpų kabo "tėvynės išdavikų", "separatistų sevastopoliečių" nuotraukos: jie kaunasi separatistinės Ukrainos pusėje. Gatvėse per megafonus dažnai skamba "Katiuša" ir kitos rusiškos dainos.

Dmitrijus turi du asmens dokumentus: ukrainietišką ir rusišką. Pastarasis – privalomas, nes be jo negausi darbo, nepriims ligoninėje, vaikas negalės eiti į darželį, mokyklą, nenusipirksi bilieto į autobusą, nes tarpmiestiniai bilietai parduodami tik pateikus asmens dokumentą.

"Kai kurie Rusijos patriotai ukrainietiškus pasus išmetė, sudegino iškart po referendumo, – pasakojo ukrainietis. – Rusiškas asmens dokumentas man – tik reikalingas popierius. Tačiau keliauju su ukrainietišku užsienio pasu."

Krymas grįš jau po metų?

Buvo atvejų, kai ukrainiečių pasieniečiai atimdavo rusiškus asmens dokumentus.

"Laimė, dauguma pasieniečių žmogiški. Ir rusai gan ramiai prie sienos reaguoja į ukrainietišką asmens dokumentą. Jie supranta situaciją. O Ukraina mus laiko savo piliečiais, tad su ukrainietišku pasu galiu keliauti ramiai", – tęsė vyras.

Pirmą kartą gyvenime sutiktus Ukrainos pasieniečius Chersono mieste, kur galima patekti automobiliu, jis sutinka kaip brolius.

Vyras gniaužė kumščius ir tramdė ašaras.

"Jie ištroškę žinių, linki laikytis, taip pat išgyvena kartu su mumis, – prisiminė susitikimą su ukrainiečiais Dmitrijus, vilkintis Ukrainos nacionalinės futbolo rinktinės marškinėliais. – Tikiu, kad Krymas rusams priklausys ne daugiau nei dvejus metus. Sklinda kalbos, kad Krymas vėl bus mūsų 2016 m. rugpjūčio 24-ąją. Labai laukiu dienos, kai vėl galėsiu laisvai būti su savo šalies Ukrainos vėliava rankose centrinėje miesto aikštėje. Ir labai norėsiu pažiūrėti į akis tiems, kurie mane niekina ir vadina išdaviku."

Kryme – apie dvidešimt tautybių

2001 m. surašymo duomenimis, Kryme gyveno 2 024 056 žmonės. Iš jų 58,32 proc. – rusų, 24,32 proc. – ukrainiečių, 12,03 proc. – Krymo totorių, 1,45 proc. – baltarusių, 0,55 proc. – totorių, 0,43 proc. – armėnų, 0,22 proc. – žydų, 0,19 proc. – moldavų, lenkų, azerbaidžaniečių, 0,15 proc. – uzbekų, 0, 14 proc. – korėjiečių, graikų, 0,13 proc. – vokiečių, 0,11 proc. – mordvių, čuvašių, 0,09 proc. – čigonų, bulgarų, gruzinų, 0,05 proc. – marių, 0,03 proc. – karaimų, 0,01 proc. – krymčiakų, 0,36 proc. – kiti, 0,35 proc. – nenurodo.

1897 m. 35,55 proc. Krymo gyventojų buvo Krymo totoriai, 33,11 proc. – rusai, 11,84 proc. – ukrainiečiai.