ES šalių vadovai pasirengę susitikti ir tartis dėl sankcijų Rusijai griežtinimo
Europos Sąjunga pasirengusi, jei prireiktų, kitą savaitę sušaukti viršūnių susitikimą dėl krizės Ukrainoje, kad būtų tariamasi dėl griežtesnių sankcijų Rusijai, sakė pirmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras ir Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabijusas).
Po pokalbio su savo kolegomis iš JAV, Rusijos ir Vokietijos L.Fabiusas nurodė, kad Ukrainos rytuose „esama didelio organizuoto smurto veiksmų“.
„Darosi akivaizdu, kad Rusijai tenka dalis atsakomybės už šį smurtą, – tęsė jis. – Mes turime veikti“.
„Jeigu prireiktų, kitą savaitę galėtų įvykti Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas sutarti dėl naujų sankcijų“, – pridūrė jis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.
Vokietija: Rusija remia ginkluotas grupuotes Ukrainoje
Vokietija pirmadienį pareiškė įžvelgianti daug ženklų, rodančių, kad Rusija palaiko prorusiškus ginkluotus aktyvistus, užimančius vyriausybinius pastatus rytų Ukrainoje.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė pareiškė, kad „Berlynas yra susirūpinęs dėl tolesnio padėties komplikavimosi Ukrainos rytuose“, ir pridūrė, kad A.Merkel aptarė šią problemą su Britanijos premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu).
„Esama daug ženklų, kad ginkluotos grupuotės, veikiančios rytų Ukrainoje, yra palaikomos Rusijos, – sakė Christiane Wirtz (Kristianė Virc) žurnalistams. – Pažvelgus į kai kurių tų grupuočių išvaizdą, uniformas ir ginkluotę, būtų sunku pasakyti, kad tai savigynos pajėgos, spontaniškai suformuotos civilių.“
Vokietija mano, kad Rusijos konkreti pareiga yra „užkirsti kelią tolesnei eskalacijai ir prisidėti prie padėties stabilizavimo Ukrainoje“, – kalbėjo atstovė.
„Į tai įeina kariuomenės atitraukimas nuo Ukrainos sienos, dujų kainų sumažinimas ir nuosaikios kalbos vartojimas. Turi būti aišku, kad smurtas nėra konfliktų sprendimo būdas, ir tai taikytina ir Rusijai“, – sakė Ch.Wirtz.
Vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis), dalyvaudamas Pirmojo pasaulinio karo atminimui skirtame renginyje su Prancūzijos premjeru Manueliu Vallsu (Manueliu Valsu), perspėjo dėl atsigaunančių nacionalistinių jėgų Europoje ir „jos kaimynystėje“.
S.Gabrielis sakė, kad prieš kelis mėnesius iš Ukrainos gautos geros naujienos, tarp jų apie smurto prieš protestuotojus nutraukimą, dabar užleido kelią pranešimams apie „tebesitęsiančią karinę konfrontaciją“ ir suvokimui, kad „Rusija regis nori leisti tankams peržengti Europos sienas“.
„Staiga mes iš stebėtojų pozicijos esame įtraukiami į seniai rusenantį ir kurstomą konfliktą, kuris reikalauja, kad Europa už jį sumokėtų sankcijomis Rusijai“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu M.Vallsas paragino vesti „dialogą“ ir „gerbti tarptautines taisykles“ sprendžiant krizę Ukrainoje, kurią jis pavadino „viena įtempčiausių situacijų ir sudėtingiausių atvejų nuo Berlyno sienos žlugimo“.
Ukrainos rytuose Rusija vykdo plataus masto karinę agresiją
Dokumentais patvirtinta Ukrainos saugumo tarnybos (UST) medžiaga rodo, kad Ukrainos rytinėje dalyje Rusijos Federacija (RF)vykdo plataus masto karinę agresiją, kurią įgyvendina RF ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (rus. GRU) žvalgybos ir diversijų grupės, pranešama tinklalapyje unian.net, kuris remiasi saugumo tarnybos spaudos centru.
"Šios grupės, naudodamos sunkiuosius ginklus, užima teisėsaugos institucijų, valstybinių valdžios institucijų ir savivaldos pastatus", - nurodoma pranešime.
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, šios grupės siekia terorizuoti vietos gyventojus, nutraukti Ukrainos, JAV, ES ir Rusijos derybas ir sunaikinti Ukrainos teisėsaugą.
Ukrainos tarnybos imasi priemonių oficialiai užfiksuoti tokių nusikalstamų grupuočių veiklą, buvo nurodyta spaudos centre.
Dar pranešama, kad ginkluoti separatistai užėmė Slovjansko aerodromą.
Operacijos įrašas skelbiamas internete. Prorusiškieji kovotojai pareiškė, jog tokiu būdu siekia apsisaugoti nuo iš Kijevo atvykstančių specialiųjų pajėgų.
Kaip pranešė unian.net, į Slovjanską jau atvyko keli kariniai krovininiai automobiliai su, kaip sako liudininkai, parama separatistų kovotojams.
LB.ua korespondentas sakė matęs, kad kovotojai yra ginkluoti kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir snaiperių šautuvais.
Anksčiau žaliomis karinėmis uniformomis be skiriamųjų ženklų vilkintys asmenys, vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, sakė, kad į Slovjanską atvyko iš Krymo.
Kijevas kaltina Maskvą siekiu sužlugdyti keturšales derybas Ženevoje
Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) tvirtina, kad Rusija nori sužlugdyti keturšales derybas Ženevoje.
„Rusija bijo derybų Ženevoje. Turime pagrindo manyti, kad Rusija darys viską, kas įmanoma, kad žlugtų derybos, kurios numatytos balandžio 17 dieną“, – pareiškė Ukrainos URM viceministras Danyla Lubkivskis.
URM informacinės politikos departamento vadovas Jevhenas Perebyjnisas, savo ruožtu, pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi šioms deryboms ir jau patvirtino, jog jose dalyvaus laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.
„Jeigu šios derybos bus sužlugdytos, tai dėl Rusijos kaltės; nes ji, mūsų nuomone, stengiasi daryti viską, kad sutrukdytų šioms deryboms“, – sakė J.Perebyjnisas.
Kaip anksčiau rašė „Reuters“, tikėtasi, kad per ketvirtadienį Ženevoje vyksiančias derybas su Jungtinėmis Valstijomis, ES ir Ukraina Rusija veikiausiai pareikalaus, jog Kijevas turi likti už NATO ir ES ribų, kad Ukrainos regionams turi būti suteikta didesnė autonomija, o rusakalbiams – sudarytos sąlygos plačiau vartoti savo gimtąją kalbą.
Kremlius jau kelis mėnesius siūlo Ukrainos federalizacijos idėją. Vasarį pagrindinis V.Putino patarėjas Ukrainos reikalams pasiūlė, kad tos šalies regionai netgi galėtų vykdyti skirtingą užsienio politiką: pramoninės rytų sritys labiau susisaistytų su Rusija, o ukrainietiškai kalbantys Vakarų regionai stiprintų ryšius su ES.
Tuo tarpu Kijevas žada sustiprinti regionų valdžios galias, tačiau atmeta „federalizmą“. Ukrainos vyriausybė taip pat atsižvelgė į rusakalbiams itin opų klausimą, atsisakydama planų paskelbti ukrainiečių kalbą vienintele valstybine kalba
Ukrainos prorusiški separatistai prašo V. Putino pagalbos
Prorusiški separatistai, kurie tvirtina priklausantys „Donecko Liaudies Respublikai“ rytinėje Ukrainos dalyje, pirmadienį kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami padėti jiems apsiginti nuo Ukrainos vyriausybės pajėgų.
Slovjansko miesto administracijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje separatistų lyderis paprašė V.Putino „asmeniškai atkreipti dėmesį į bręstančią padėtį ir padėti mums, kiek tik gali“.
Rusijos prezidentas V.Putinas, didžiai sunerimęs, stebi padėtį Ukrainoje, pareiškė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Paklaustas apie V.Putino reakciją į prašymus įsikišti, D.Peskovas atsakė: „Deja, ateina gana daug panašių kreipimųsi iš rytinių Ukrainos regionų asmeniškai Putinui, prašoma pagalbos, įsikišimo vienokiu ar kitokiu pavidalu“.
„Rusijos prezidentas labai sunerimęs stebi padėties šiuose regionuose raidą“, – pažymėjo D.Peskovas ir pridūrė, kad „tai ir viskas, ką aš galiu pasakyti apie tai“.
Pasak BBC korespondento, Dar D.Peskovas nurodė, kad Kremliuje nesvarstoma mažinti Rusijos mokestį Europos Tarybai.
Anksčiau Rusijos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Aleksejus Puškovas buvo pareiškęs, kad Rusija gali mažinti savo indėlį į Europos tarybos biudžetą, kuris šiuo metu sudaro 4 proc.
Ukrainos lyderis kviečia JT prisijungti prie „antiteroristinės operacijos“
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pakvietė Jungtines Tautas (JT) prisidėti prie jo kariuomenės vykdomos „antiteroristinės operacijos“ prieš Kremlių palaikančius kovotojus, užėmusius pastatus šalies rytinėje dalyje.
„Mes neprieštaraujame ir sveikiname, jei su jūsų pagalba bus atlikta bendrą antiteroristinė operacija rytuose. Tada specialistai ir stebėtojai patys galės įsitikinti mūsų veiksmų teisėtumu ir teisingumu“, – sakė Ukrainos lyderis JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui), o jo žodžius perdavė Aukščiausiosios Rados spaudos tarnyba.
O.Turčynovas paminėjo, kad padėtis šalies rytuose skiriasi nuo buvusios Kryme, „nes dauguma gyventojų nenori palaikyti separatistų“.
Parlamento vadovas dar pranešė, kad šiuo metu pradėta didelio masto operacija civiliams Ukrainos piliečiams apginti.
„Ukrainos piliečiai prašo apginti juos nuo terorizmo ir ginkluotų nusikaltėlių. Mes negalime palikti savo piliečių vienų akis į akį su ginkluotais teroristais, kurie grasina jų gyvybei ir sveikatai ir mėgina sudraskyti šalį į gabalus“, – sakė O.Turčynovas.
Pasak jo, valdžia imasi priemonių, „kurios turi stabilizuoti padėtį regione“. Jis paaiškino, kad kalbama apie įstatymų leidybos reformavimą, kad būtų decentralizuota valdžia.
„Turima omenyje teritorinių bendruomenių įgaliojimų išplėtimą, vykdomųjų valdžios organų formavimas vietinėse tarybose, regionų materialinio ir finansinio savarankiškumo plėtojimas“, – nurodė O.Turčynovas.
Jis pabrėžė, kad valdžia pasirengusi bendradarbiauti su visų Ukrainos regionų atstovais, jog su visais būtų užmegztas konstruktyvus dialogas, „bet terorizmui ir Rusijos agresijai mes priešinsimės“.
Ban Ki-moonas pažymėjo, kad Ukrainos valdžia žengė tuos žingsnius, „kurių reikėjo padėčiai sureguliuoti visoje Ukrainoje, taip pat ir rytuose bei pietuose“.
„Noriu išreikšti savo visišką palaikymą Jums asmeniškai ir Ukrainos liaudžiai. Jūs galite visiškai pasikliauti Jungtinėmis Tautomis kaip savo partnere. Aš padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad padėtis išsispręstų taikiai“, – reziumavo JT generalinis sekretorius.
Horlivkoje prorusiški aktyvistai užėmė dar vieną vyriausybinį pastatą
Prorusiški aktyvistai pirmadienį užėmė milicijos pastatą dar viename mieste rytų Ukrainoje, kur didelę gyventojų dalį sudaro rusakalbiai, ignoruodami vyriausybės perspėjimus, kad ji ketina imtis jėgos prieš maištininkus.
Dešimtys įniršusių vyrų svaidė akmenis, daužė langus ir įsiveržė į milicijos skyrių Horlivkos mieste, esančiame netoli nuo sienos su Rusija. Dar šimtai žmonių juos drąsino pritariančiais šūksniais. Tiršti balti dūmai kilo iš įėjimo į pastatą, ant kurio sukilėliai iškėlė Rusijos vėliavą.
Įvykiai Horlivkoje yra naujausi neramumai Ukrainos rytiniuose ir pietiniuose regionuose, kuriuose prorusiškos ginkluotos jėgos užėmė arba blokavo vyriausybinius pastatus bent devyniuose miestuose, reikalaudamos didesnės autonomijos nuo centrinės vyriausybės ir glaudesnių ryšių su Rusija.
Oleksandras Sapunovas, vienas iš pastato Horlivkoje šturmo dalyvių, sakė, kad aktyvistai kovoja prieš Kijevo vyriausybės statytinius, įskaitant vietos milicijos vadą, ir norintys paskirti savo lyderius.
„Žmonės atėjo jam pasakyti, kad jis (milicijos viršininkas) yra Kijevo chuntos marionetė ir kad jie jo nepriims“, – pabrėžė O.Sapunovas.
Vienas iš maištininkų vėliau paskelbė, kad dalis milicininkų perėjo į jų pusę, pasilikdami savo ginklus, ir toliau dirbs tvarkos sergėtojais.
Šimtai žmonių prie pastato skandavo „Referendumas!“ ir „Rusija!“
Vienas vyras užlipo ant stogo, norėdamas iškelti Rusijos vėliavą. Jį pradėjo vytis milicininkas, išlindęs pro stoglangį, ir tas vyras nukrito nuo stogo. Po kelių minučių tas pats milicininkas buvo išneštas iš pastato sukruvinta galva ir įkeltas į greitosios pagalbos automobilį.
Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Mykola Velyčkovyčius pirmadienį pripažino, kad kai kurie milicininkai rytiniuose regionuose pereina į protestuotojų pusę.
„Rytuose matėme milicijos sabotažo atvejų“, – jis sakė žurnalistams.
Kijevo vyriausybė ir Vakarų pareigūnai kaltino Maskvą kurstant tuos protestus, sakydami, kad tie įvykiai panašūs į scenarijų Kryme, kuris buvo aneksuotas Rusijos praeitą mėnesį.
Nuo vasario pabaigos, kai Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo į Rusiją, Maskva ragino Kijevą atlikti konstitucinę reformą, pagal kurią Ukraina taptų federacine valstybe.
Tuo tarpu Ukrainos vyriausybės paskelbto ultimatumo prorusiškiems kovotojams sudėti ginklus ir palikti užimtus pastatus terminas praėjo be jokių pasekmių, ir kol kas nepastebima, kad būtų imamasi kokių nors jėgos veiksmų prieš maištininkus.
Vyriausybė kol kas niekaip nekomentavo fakto, kad ultimatumo terminas išseko.
Tačiau naujienų agentūra „Interfax“ citavo neramios Donecko srities gubernatorių Serhijus Tarutą, kuris sakė, kad regione vyksta „antiteroristinė operacija“.
S.Taruta neatskleidė detalių, kokių veiksmų bus imtasi per šią operaciją. Gubernatorius neturi įgaliojimų paskelbti tokią operaciją, todėl tikėtina, kad jis tą įsakymą gavo iš aukštų saugumo pareigūnų Kijeve.
Pasak S.Tarutos, tos akcijos tikslas – „apsaugoti taiką ir tvarką mūsų krašte, kurią šiuo metu iš mūsų ciniškai ir šaltakraujiškai atiminėja ginkluoti, agresyvūs fanatikai“.
„Jie yra teroristai, ir mes neleisime jiems valdyti mūsų krašto“, – perspėjo gubernatorius, nepateikdamas daugiau operacijos detalių.
Kijevas sukilusiems Ukrainos rytams žada referendumą dėl šalies vienybės
Naujoji Ukrainos valdžia neatmeta galimybės surengti referendumą dėl valstybės modelio, kurio reikalauja prorusiški protestuotojai rytiniuose regionuose, pareiškė parlamento vadovas ir laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas, pridūręs, kad yra įsitikinęs, jog toks balsavimas atskleistų daugumos gyventojų palaikymą šalies vienybei.
Prorusiški kovotojai, užiminėjantys vyriausybinius pastatus kai kuriuose regionuose, tarp jų Donecko, reikalauja surengti vietos referendumu dėl vietos valdžios galių sustiprinimo arba galimybės prisijungti prie Rusijos Federacijos.
Tačiau O.Turčynovas neišreiškė palaikymo tokiems reikalavimams, sakydamas, kad sutiktų tik su nacionaliniu referendumu dėl Ukrainos būsimojo statuso.
Tokio balsavimo baigtis būtų visiškai aiški, nes Kijevas ir ukrainietiškai kalbantys vakarų regionai atmeta federalizacijos idėją.
„Pastarosiomis dienomis buvo daug kalbų apie nacionalinį referendumą“, – O.Turčynovas sakė pirmadienį per parlamentinių frakcijų seniūnų ir komitetų pirmininkų pasitarimą Kijeve.
„Mes ne prieš, kad referendumas būtų surengtas, – pridūrė laikinasis prezidentas, kurio pasisakymą transliavo nacionalinė televizija. – Esu tikras, jog didelė ukrainiečių dauguma per tą referendumą, kuris, jeigu parlamentas taip nuspręstų, galėtų būti surengtas kartu su prezidento rinkimais, palaikytų nedalomą, nepriklausomą, demokratinę ir vieningą Ukrainą.“
„Esu tuo įsitikinęs ir neabejoju, kad visi čia sėdintys palaiko tokią poziciją“, – pridūrė O.Turčynovas.
Surengti tokį referendumą reikalavo separatistiniais sukilėliai rytų Ukrainoje.
Pirmalaikius prezidento rinkimus gegužės 25 dieną buvo nutarta surengti po to, kai vasario pabaigoje iš šalies pabėgo Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, nuverstas per provakarietiškų demonstrantų revoliuciją.
Už Kremliaus valdymą pasisakantys protestuotojai rytiniuose regionuose baiminasi prarasti savo teisę laisvai vartoti rusų kalbą, taip pat potencialios vietos ekonomikos griūties, jeigu šalies vyriausybė nutrauktų ryšius su artima ir istorine Ukrainos sąjungininke Maskva.
Ukrainos naujieji lyderiai jau sudarė politinės partnerystės sutartį su Europos Sąjunga (ES) ir tikriausiai pasirašys susitarimą dėl ekonominių ryšių bei prekybos vėliau šiais metais.
O.Turčynovas pridūrė, kad Ukrainos rytuose bus pradėta antiteroristinė operacija, kurioje dalyvaus ginkluotosios pajėgos, jeigu sukilėliai nesudės ginklų.
Pasak lyderio, Donbaso regionas „bus greitai stabilizuotas“.
Separatistams ignoruojant ultimatumą, vyriausybė ruošiasi puolimui
Ukrainoje pirmadienį suėjo Kijevo vyriausybės nustatytas terminas, iki kurio prorusiški separatistai turėjo sudėti ginklus ir palikti užimtus vyriausybinius pastatus rytiniuose miestuose, priešingu atveju grasinant surengti didelę "antiteroristinę operaciją".
Pirmadienį 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku suėjus Kijevo nustatytam terminui, vienas „Reuters“ korespondentas rytiniame Slovjansko mieste pranešė nepastebėjęs jokių ženklų, jog sukilėliai būtų paklusę šiam ultimatumui.
Supykęs dėl vieno saugumo pareigūno žūties ir dviejų jo ginklo draugų sužalojimo netoli Slovjansko, laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas sekmadienį perspėjo sukilėlius, kad neįvykdžius vyriausybės reikalavimų bus surengta didelio masto saugumo pajėga operacija.
Rusiją aneksavo Krymo regioną, kai Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies po kelis mėnesius vykusių provakarietiškų jėgų protestų.
O.Turčynovas ir kiti lyderiai kaltina Maskvą kurstant ir organizuojant separatistų neramumus Slovjanske ir kituose rytiniuose Ukrainos miestuose, kuriuose gyvena daug rusakalbių.
"Neleisime Rusijai pakartoti Krymo scenarijaus Ukrainos rytiniuose regionuose", - O.Turčynovas pareiškė sekmadienio vakarą.
Proeuropietiškos Kijevo valdžios sprendimas panaudoti jėgą gali dar labiau padidinti konfrontaciją su Rusija. Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodymą surengti planuojamą karinę operaciją vadina nusikalstamu įsakymu ir ragina Vakarų šalis spausti savo sąjungininkus Ukrainos vyriausybėje.
Slovjanske Rusijos vėliava pirmadienį ryte tebebuvo iškelta ant milicijos būstinės – vieno iš dviejų pastatų, kuriuos laiko užėmę separatistai. Ginkluoti kaukėti vyrai tebebudėjo prie barikadų, pastatytų prie milicijos skyriaus iš smėlio maišų.
Atvažiavęs sunkvežimis, regis, atgabeno daugiau padangų, kurios kraunamos ant barikadų, kad jas sutvirtintų.
Mieste tvyrojo didelė įtampa. Žmonės mėgino dirbti kaip įprasta, tačiau švietimo įstaigos buvo uždarytos, o tėvams buvo patarta neišleisti vaikų iš namų.
38 metų banko darbuotojas Oleksejus Myzenka buvo savo įprastoje darbo vietoje, bet nurodė, kad kartu su žmona paragino savo sūnų, studijuojantį rytiniame Charkovo mieste, neiti į paskaitas pirmadienį.
"Nenorime, kad jam kas nutiktų, - sakė O.Myzenka. - Aišku, kad kai kurie žmonės išsigandę. Tačiau ji vis tiek laukia eilėse savo pensijų."
O.Myzenka pridūrė, kad jo žmona, dirbanti mokytoja, telefonu gavo miesto administracijos perspėjimą, kad pamokos atšaukiamos iki atskiro pranešimo.
62 metų Iryna Zemlianskaja, dirbanti vaistininke, sakė: "Aš einu į darbą. Jie žadėjo panaudoti jėgą daug kartų, tačiau nieko nepadarė. Niekas daugiau nebebijo."
O. Turčynovas: Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas sekmadienį apkaltino Rusiją pradėjus karą prieš jo šalį rytiniame regione, kur aktyviai veikia prorusiški separatistai, ir paskelbė apie pradėtą „didelio masto antiteroristinę operaciją“, kuri nusinešė jau bent dvi žmonių gyvybes.
Kreipdamasis į tautą per televiziją, O.Turčynovas sakė, kad „mes neleisime Rusijai pakartoti Krymo scenarijaus rytinėje Ukrainoje“.
„Kraujas buvo pralietas kare, kurį prieš Ukrainą pradėjo Rusija, – pažymėjo šalies vadovas. – Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba pradėjo didelio masto antiteroristinę operaciją, dalyvaujant Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.“
Tačiau Maskva neigė esanti kaip nors susijusi su tai įvykiais ir perspėjo Kijevą, jog jėgos naudojimas prieš prorusiškus protestuotojus gali sužlugdyti abiejų šalių galimybes pradėti JAV ir Europos Sąjungos (ES) tarpininkaujamas derybas, kurios turėtų vykti ketvirtadienį Ženevoje.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas sekmadienio rytą paskelbė pradedantis atsakomąjį smūgį prieš ginkluotus separatistus rytiniame Donecko regione.
Pasak jo, Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) daliniai pirmiausiai buvo pasiųsti į Slovjansko miestą atkovoti milicijos skyriaus, kurį šeštadienį užėmė apie 20 kovotojų.
Tačiau A.Avakovas pripažino, kad jo pajėgos turėjo persigrupuoti, kai susidūrė su stipriu pasipriešinimu ir patyrė aukų.
Naujausi komentarai