Paskutinės rugsėjo 11-osios atakų nuolaužos pasiekė memorialus | KaunoDiena.lt

PASKUTINĖS RUGSĖJO 11-OSIOS ATAKŲ NUOLAUŽOS PASIEKĖ MEMORIALUS

  • 0

Šešerius metus Amy Passiak (Eimi Pasiak) prižiūrėjo šimtų objektų iš Pasaulio prekybos centro Niujorke paskirstymą ir šį darbą baigė kelios dienos prieš 15-ąsias rugsėjo 11-osios atakų metines.

Tik nedidelis būrelis žmonių liepos 27 dieną Niujorko Kennedy (Kenedžio) oro uosto krovinių zonos kampe padėjo užbaigti šį darbą.

Paskutiniai per ataką sugriuvusių bokštų dvynių gabalai, dar saugoti 17-ajame angare, buvo išsiuntinėti atidžiai stebint A.Passiak.

Šešerius metus ji koordinavo beveik 2 800 objektų, kuriuos kontroliavo oro uosto savininkė – Niujorko ir Naujojo Džersio uostų administracija, paskirstymą.

Nuolaužos buvo daugiausia iš sugriuvusių dangoraižių, kurie stovėjo Žemutiniame Manhatane – daug plieno gabalų, tarp jų ir keli fasado apačioje buvę trišakiai, kurių kiekvienas sveria kelias dešimtis tonų. Dar ten buvo ir vienas aplamdytas policijos automobilis bei akinių nuo saulės iš pastate buvusios akinių parduotuvės.

2009 metais Uostų administracija nusprendė išdalyti tuos objektus nepelno ir vyriausybinėms organizacijoms, kad jos juos panaudotų viešiems memorialiniams projektams.

Jau dirbdama Rugsėjo 11-osios memoriale ir muziejuje A.Passiak tapo šios programos prižiūrėtoja.

Ketvirtą dešimtį metų einanti A.Passiak, kuri turi muziejų studijų magistro laipsnį, atrado pasaulį, apie kurį beveik nieko nežinojo.

„Mokiausi paskutinėje vidurinės klasėje Mičigane, kai įvyko rugsėjo 11-osios (atakos). Niekada nebuvau buvusi Niujorke“, – sakė ji.

A.Passiak neturi artimų giminaičių tarp rugsėjo 11-osios aukų ar policininkų, ugniagesių ir gelbėtojų – nieko, kas ją susietų, bent netiesiogiai, su atakomis.

„Neturėjau realaus supratimo, koks buvo Pasaulio prekybos centras, kur jis buvo“, – pridūrė ji.

„Daug apkabinimų“

Žvelgiant atgal, tas atstumas galbūt padėjo jai visiškai pasinerti į savo užduoties vykdymą nesijaučiant emociškai priblokštai.

Kiek daugiau nei prieš metus darbai smarkiai sulėtėjo, A.Passiak vadovauja ir kitiems projektams, bet „maždaug ketverius metus“ jos „gyvenimas buvo rugsėjo 11-oji, o tai – beprotiška“.

Šiaip ji mano esanti „emociškai labai stabilus žmogus“ ir spėja, kad tai padėjo jos darbui. „Galėjau išlikti rami“, – sako ji.

A.Passiak ir Uostų administracija patenkino 1 567 įvairių grupių iš visų Jungtinių Valstijų, tarp kurių yra daug ugniagesių ir policijos departamentų, mokyklų ir miestų, prašymus.

Taip pat buvo patenkinti 10-ies užsienio valstybių, tarp jų – Kanados, Kinijos, Vokietijos ir Italijos, prašymai skirti kokį nors objektą iš Pasaulio prekybos centro. Nepaisant senų Prancūzijos ryšių su JAV, šios Europos valstybės tame sąraše nėra.

Kiekvienas išsiuntimas buvo emocingas.

„Sulaukiau daug apkabinimų“, – šypsodamasi sakė A.Passiak.

„Kaip priekyje stovintis žmogus tampi to gedėjimo proceso dalimi, beveik stulpu, kurį jie galėjo identifikuoti ir į kurį (galėjo) atsiremti“, – sakė ji.

Dabar A.Passiak baigė šį projektą ir sakė, jog jai „gera žinoti“, kad visi objektai kažkur iškeliavo ir kad buvo pastatyti memorialai.

„Jie neskyrė jų asmenims – jie skyrė juos žmonių grupėms, kurios gali ... bendrauti tarpusavyje. Turbūt būtent tai, man rodos, ir yra vertingiausia“, – sakė A.Passiak.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS