Ukrainos krizę dar įmanoma išspręsti taikiai, sako premjeras

Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pareiškė nepaprastojo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžio dalyviams, kad jo šalį krečiančią krizę dėl Rusijos veiksmų vis dar įmanoma išspręsti taikiai.

„Tebetikime, kad turima galimybę išspręsti šį konfliktą taikiu būdu“, – A.Jaceniukas sakė Saugumo Tarybai kitą dieną po savo derybų Vašingtone su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

„Raginame Rusijos Federaciją atitraukti savo karines pajėgas, dislokuotas Kryme, atgal į jų bazes ir pradėti realias diskusijas bei derybas, siekiant išspręsti šį konfliktą“, – pridūrė jis.

„Mes norime vesti derybas. Nenorime jokios karinės agresijos“, – pareiškė A.Jaceniukas, prieš tiesiogiai kreipdamasis rusų kalba į Rusijos ambasadorių prie JT Vitalijų Čiurkiną.

A.Jaceniukas taip pat perspėjo, jog branduolinio neplatinimo susitarimams kyla pavojus, jeigu krizė su Rusija nebus išspęsta.

„Po šių (Rusijos) veiksmų būtų labai sunku įtikinti ką nors Žemės rutulyje nesiekti įgyti branduolinių ginklų“, – pažymėjo jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras su JAV kolega aptars krizę Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ketvirtadienį telefonu aptarė pasiūlymus, kaip galima būtų sureguliuoti krizę Ukrainoje, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

S.Lavrovas ir J.Kerry, kurie penktadienį turėtų susitikti Londone, aptarė „situaciją Ukrainoje, atsižvelgiant į esamus Rusijos ir JAV pasiūlymus dėl atmosferos normalizavimo ir pilietinės taikos įvedimo“, nurodė ministerija.

„Kovo 13 dieną amerikiečių iniciatyva įvyko Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro S.Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus J.Kerry pokalbis telefonu“, – nurodoma pranešime.

„Ministras su valstybės sekretoriumi susitarė pratęsti šį dialogą dvišaliame susitikime kovo 14 dieną Londone“, – dar pažymima pranešime.

Pastarąjį kartą S.Lavrovas ir J.Kerry buvo susitikę kovo 5 dieną Paryžiuje.

Nuo Putino priklauso, ar vėl bus Šaltasis karas, sako Vokietijos vicekancleris Gabrielis

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad dabar tik nuo Vladimiro Putino priklauso, ar vėl bus grįžta į Šaltojo karo laikus, taip pat, ar savaitgalį Kryme vyksiantis referendumas, tikėtinai pažeisiantis Ukrainos teritorinį vientisumą, iššauks antrąją Europos Sąjungos sankcijų porciją Maskvai.

„Vokietija daro viską, kad būtų išvengta trečio sankcijų Rusijai etapo“, – sakė jis ir dar pridūrė, – jeigu diplomatinės priemonės bus neveiksnios, Europai nereikėtų dvejoti, o skelbti trečiąjį didžiulių ekonominių sankcijų Rusijai etapą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija patirs „didžiulę“ politinę ir ekonominę žalą, jei nepakeis savo kurso dėl Ukrainos ir referendumas įvyks.

Ukraina perspėja dėl bankų nuostolių, jeigu Krymas nuo jos atsiskirtų

Krymo praradimas galėtų sukelti milijoninius bankinius nuostolius pagrindinėje šalies dalyje, ketvirtadienį perspėjo Ukrainos centrinio banko laikinasis pirmininkas, Krymo autonominiam regionui ruošiantis savaitgalį vyksiančiam referendumui dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Kryme yra 20-22 milijardai grivinų (1,5 mlrd.-1,7 mlrd. eurų) aktyvų ir pasyvų“, – žurnalistams sakė Stepanas Kubivas, kuris mažiau nei prieš tris savaites perėmė vadovavimą Ukrainos centriniam bankui.

„Jie gali būti prarasti, jeigu Krymas prisijungs prie Rusijos“, – sakė buvęs parlamento deputatas, naująjį postą užėmęs po prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo Kijeve.

„Daugiau nei 20 vidutinių ir didelių Ukrainos bankų Kryme turi savo padalinių ir dukterinių įmonių“, – sakė jis ir pridūrė, jog Rusijos kontroliuojamame Juodosios jūros pusiasalyje iš viso yra 1 022 bankų padaliniai.

„Mes atidžiai stebime padėtį bendradarbiaudami su mūsų regioniniu (centrinio banko) padaliniu Kryme“, – pareiškė S.Kubivas, paneigdamas kalbas apie centralizuotai įvestą grynųjų pinigų išdavimo apribojimą.

Centrinio banko laikinasis vadovas paaiškino, kad grynųjų pinigų įvežimas į pusiasalį yra komplikuotas „ir mes negalime užtikrinti jų pervežimo net pačiame Kryme“, dėl šios priežasties atskiri bankų padaliniai gali riboti grynųjų pinigų išdavimą, jeigu senka jų turimi grynųjų pinigų ištekliai.

Apžvalgininkai perspėja dėl skausmingų padarinių Krymo regionui, jeigu jis atsiskirtų nuo likusios Ukrainos dalies. Šis atsiskyrimas turėtų neigiamos įtakos investicijoms, turizmui ir žemės ūkiui, sako jie.

Sekmadienį Kryme rengiamas referendumas dėl jo prisijungimo prie Rusijos. Naujoji Kijevo valdžia šį žingsnį vadina neteisėtu, nors Rusijos pajėgos ir toliau laiko apsupusios Ukrainos karines bazes.

Britanijos premjeras su JAV valstybės sekretoriumi penktadienį aptars padėtį Ukrainoje

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas penktadienį Londone susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Džonu Kameronu ir aptars padėtį Ukrainoje, pranešė šaltinis Dauningstrite.

Vadinamieji darbo pusryčiai bus prieš J.Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dar vieną derybinį susitikimą Londone, kur bus mėginama švelninti krizę Ukrainoje.

Krymo pusiasalyje sekmadienį rengiamas referendumas dėl regiono prisijungimo prie Rusijos, kuri po šio plebiscito gali aneksuoti šią Ukrainos teritoriją.

Didžiojo septyneto šalys, tarp kurių yra ir Britanija bei Jungtinės Valstijos, trečiadienį paragino Maskvą nebesistengti keisti Krymo statuso ir perspėjo, kad antraip gali tekti imtis „kitokių veiksmų“.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as ketvirtadienį tinkle „Twitter“ paskelbė apie ką tik buvusį „naudingą pokalbį“ su J.Kerry ir pabrėžė, kad Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos „artimai bendradarbiauja“.

Ukrainos parlamentas priėmė kreipimąsi į JT dėl padėties Kryme

Ukrainos parlamentas trečiadienį kreipėsi į Jungtines Tautas su prašymu aptarti Rusijos pajėgų įvykdytą jai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją, ir nurodė pasiliekantis teisę prašyti atskirų šalių pagalbos sprendžiant šią problemą.

Per debatus, kurie surengti prieš vyriausybės vadovo Arsenijaus Jaceniuko kreipimąsi į Saugumo Tarybą Niujorke, kai kurie Aukščiausiosios Rados nariai pasisakė už tai, kad į šalį būtų atsiųstos JT taikos palaikymo pajėgos.

Visgi vėliau priimtoje rezoliucijoje neminima konkrečiai tokia pagalbos forma.

Per antrąjį balsavimą Rada priėmė dokumentą, kuriame patvirtinama, jog Ukraina siekia glaudesnės integracijos su Europos Sąjunga (ES).

450 vietų Radoje, kuri praėjusį mėnesį nušalino Maskvos remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, 250 deputatų balsavo už kreipimąsi į JT, kuriame Rusijos Federacija kaltinama „grubiai pažeidusi svarbiausius tarptautinės teisės principus“.

Kreipimesi pažymima, kad Ukraina pasilieka teisę prašyti „bet kurios valstybės ar regioninės kolektyvinio saugumo sistemos pagalbos atkuriant suverenitetą“.

„Parlamentas turi prašyti JT atsiųsti taikdarių kontingentą, - Radoje sakė jokiai frakcijai nepriklausantis deputatas Olesis Donijus, pasisakantis už glaudesnę integraciją su ES. - Negalime vieni patys varžytis su Rusija“.

Tačiau dabar, kai Krymas jau daugiau nei savaitę yra Maskvos rankose ir jau šį sekmadienį rengia referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, Ukrainos parlamentas per balsavimą pasidalijo į dvi stovyklas.

Proeuropietiškų partijų deputatai balsavo „už“ kreipimąsi į JT. Jų poziciją palaikė du nušalinto prezidento V.Janukovyčiaus Regionų partijos deputatai.

Tuo tarpu kiti Regionų partijos frakcijos nariai, kaip ir komunistų deputatai, per balsavimą susilaikė, teigdami, jog pirmiausia nori pamatyti, kaip baigsis sekmadienio referendumas Kryme.

Kreipimesi konkrečiai neminima JT Saugumo Taryba. Proeuropietiškam blokui priklausantis deputatas, buvęs užsienio reikalų ministras Borysas Tarasiukas sakė, kad tai būtų beprasmiškas žingsnis, nes Rusija Saugumo Taryboje, kuriai priklauso 15-a valstybių, turi veto teisę.

„Bet kokie mėginimai kreiptis į Rusiją nedavė rezultatų“, - sakė B.Tarasiukas, kalbėdamas Radoje.

„Dėl šios priežasties manau, kad kreipimasis į JT yra pagrįstas ir gali būti surengta speciali JT Generalinės Asamblėjos sesija“, - sakė deputatas.

„Deja, Saugumo Taryboje Rusija pasinaudos savo turima veto teise“, - pridūrė jis.

Kryme dėl glaudesnių ryšių su Rusija nesutaria ir šeimos

Onoprijenkų šeima yra susiskaldžiusi į dvi lygias stovyklas dėl to, ar Krymas turėtų tapti Rusijos dalimi, ir jos situacija atspindi nesutarimus šiame Ukrainos regione, kur sekmadienį turi įvykti referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

17-metis Dima, kompiuterijos studentas, kuriam patinka „The Beatles“, „Bręstantis blogis“ (Breaking Bad) ir vakarietiška sportinė apranga, drauge su motina Olga, vaikų darželio auklėtoja, labai trokšta, kad Krymas liktų autonominis Ukrainos regionas.

Tačiau Dimos 20 metų brolis Ženia, kuris užsiima kultūrizmu, ir tėvas, taksi vairuotojas Saša, mano, kad tik glaudesni ryšiai su prezidento Vladimiro Putino Rusija gali užtikrinti Krymui taip reikalingus stabilumą ir darbo vietas.

„Mes ilgai diskutuojame – valandą, dvi, tris, keturias valandas, labai ilgos diskusijos“, - šypsodamasis sakė Dima svetainėje šeimos namelyje Džankojuje Krymo šiaurėje.

„Man patinka Rusijos žmonės, bet nepatinka Putinas - jis yra diktatorius“, - sakė vaikinas.

Rusijos pajėgos kontroliuoja Krymą prieš sekmadienį įvyksiantį prieštaringai vertinamą referendumą dėl glaudesnių ryšių su Maskva, kuris beveik neabejotinai baigsis taip, kaip to nori V.Putinas.

Žmonės, kurie kaip Dima ir jo motina prijaučia Kijevo Nepriklausomybės aikštės protestams, praėjusį mėnesį nuvertusiems Rusijos remiamą prezidentą Viktorą Janukovyčių, tokią perspektyvą vertina su siaubu.

Daugelis kitų gyventojų Kryme, kuris iki 1954 metų buvo sovietinės Rusijos dalis ir kuriame dauguma žmonių yra rusai, pritaria tokiam žingsniui.

Kryme susiklostę ryšiai tarp ukrainiečių ir rusų kai kurias šeimas privertė rimčiausią Europos geopolitinę krizę nuo Šaltojo karo laikų miniatiūriniu masteliu žaisti prie virtuvės stalo.

Vyresnysis Dimos brolis Ženia, kuris dirba geležinkelio stotyje, o laisvu laiku įrašinėja savo repą, yra tarp tų, kurie nori glaudesnių ryšių su Rusija.

„Man visa tai yra dėl užtikrinimo, kad čia nebūtų karo“, - aiškino jis, rodydamas nuotraukas, kurioms jo draugai pozavo su miestelyje esančiomis promaskvietiškomis pajėgomis ir kurios buvo paskelbtos rusiškame socialiniame tinkle „V-Kontakte“.

„Jeigu rusų čia nebūtų, tikėčiausi tokių pačių protestų kaip Kijeve. Pas mus jau buvo žmonių, kurie norėjo pašalinti miesto Lenino statulą, bet žmonės tam sutrukdė“, - sakė jis.Jų tėvas ir motina šiuo klausimu taip pat nesutaria, prisimindami gyvenimą Ukrainoje Sovietų Sąjungos laikais.

„Seni žmonės dažnai sako, kad prie komunistų gyvenome gerai, bet aš sakau, kad mes gyvenome blogai, o dabar gyvename dar blogiau“, - sakė 55 metų Saša - su auksiniais dantimis, linksmų plaučių ir mėgstantis išgerti kokį stikliuką.

„Po to, kai žlugo Sovietų Sąjunga, gamyklos liovėsi dirbti, o jei čia būtų Rusija, kai kurios jų vėl pradėtų dirbti“, - sakė jis.

Olga, kuri paruošė šeimai ypatingus pietus Dimos parvykimo iš universiteto Krymo sostinėje Simferopolyje proga, šių debatų klausėsi nerimaudama, o paprašyta pasakyti savo nuomonę, apsiašarojo.

„Ukraina yra mano tėvynė, o visi tie dalykai, kuriuos žada Rusija, - tai tarsi sūris pelėkautuose, - sakė ji. – Iš pradžių man buvo labai sunku, kad mano vyras taip greitai atsigręžė į Rusiją ... Dabar aš tiesiog galvoju, kad sprendimas prisijungti prie Rusijos (referendume) bus priimtas, tad bandau su tuo susitaikyti“.

Tačiau nepaisydami skirtingų politinių pažiūrų Onoprijenkos tvirtina, kad jokia politika niekada neišardys jų šeimos.

„Visuomet stengiausi savo vaikus auginti taip, kad jie susidarytų savo nuomonę“, - sakė Saša po karštų debatų su Dima.

„Mes visada bandysime ieškoti kompromiso, nes esame šeima ... Vien todėl, kad aktyviai diskutuojame apie ką nors, dar nereiškia, kad pykstamės“, - sakė jis.

Po kelių akimirkų šeima vorele nužingsniavo į virtuvę valgyti.

Rusija žada simetrišką atsaką į bet kokias Vakarų šalių sankcijas

Rusija taikys simetrines priemones, jeigu Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paskelbtų kokias nors sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė ekonomikos ministro pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas.

„Esame pasiruošę bet kokiai įvykių eigai, – A.Lichačiovas sakė žurnalistams. – Mes veiksime simetriškai.“

Viceministras pridūrė, kad jo ministerija tikisi, jog bet kokios sankcijos bus politinės, o ne ekonominės.

„Tikimės, kad tai bus konkrečios politinės sankcijos, o ne kokių nors prekybos ir ekonomikos ryšių plati blokada“, – sakė A.Lichačiovas.

Rusija rengia dideles karines pratybas prie sienos su Ukraina

Rusija ketvirtadienį pareiškė intensyvinanti tankų, artilerijos ir pėstininkų dalinių mokymus trijuose regionuose prie sienos su Ukraina, demonstruodama karinę galią tuo metu, kai tarp abiejų šalių tvyro didelė įtampa.

Apie šį žingsnį buvo paskelbta tuo metu, kai tūkstančiai oro desantininkų ketvirtadienį pradėjo pratybas netoli Ukrainos, o Maskvos pasiųsti kariai patruliuoja Ukrainai priklausančiame Krymo regione, kur sekmadienį vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

Ginkluotosios pajėgos „didina lauko pratybų intensyvumą“ sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame informuojama, jog tie mokymai vykdomi su Ukraina besiribojančiuose Rostovo, Belgorodo ir Kursko regionuose, taip pat viename toliau esančiame regione.

„Šių veiksmų pagrindinis tikslas – visapusiškai patikrinti dalinių sąveiką vykdant mokomąsias kovines užduotis nepažįstamoje vietovėje ir neišbandytuose poligonuose“, – sakoma pranešime.

Kaip skelbiama, šios pratybos vyks iki kovo pabaigos, tačiau nenurodoma, kiek karių jose dalyvauja

Rostovo regione ketvirtadienį prasidėjo atskiros oro desanto dalinių pratybos, kuriose dalyvauja 4 000 parašiutininkų ir kurios vyks iki kovo 14 dienos, pranešė naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi Gynybos ministerijos informacija. Rusijos valstybinės televizijos reportaže matėsi šimtai parašiutų, besileidžiančių ant žemės.

Gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas trečiadienį sakė, kad Maskva patenkino Ukrainos prašymą surengti žvalgomąjį skrydį virš pasienio regionų.

Rusija anksčiau taip pat surengė didelį iš anksto neskelbtą dalinių kovinės parengties patikrinimą Vakarų ir Centrinėje karinėse apygardose nuo vasario 26-osios iki kovo 4-osios. Tose pratybose, surengtose prezidento Vladimiro Putino įsakymu, dalyvavo tūkstančiai karių.

Merkel įspėja Rusiją apie „didžiulę žalą“, jei ji nepakeis kurso dėl Ukrainos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija patirs „didžiulę“ politinę ir ekonominę žalą, jei nepakeis savo kurso dėl Ukrainos.

„Ponai ir ponios, jei Rusija toliau laikysis savo pastarųjų savaičių kurso, tai bus ne tik katastrofa Ukrainai“, - sakė A.Merkel savo kreipimesi į parlamentą, o jos pasitelkta retorika buvo griežčiausia nuo Ukrainos krizės pradžios.

„Tai ne tik pakeis Europos Sąjungos santykius su Rusija. Ne, tai taip pat, esu visiškai tikra, padarys didžiulę politinę bei ekonominę žalą Rusijai“, - pabrėžė Vokietijos kanclerė.

Ukraina kuria Nacionalinę gvardiją

Ukraina ketvirtadienį ruošiasi įkurti Nacionalinę gvardiją, kylant Rusijos ekspansijos grėsmei – tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama išsakė tvirtą palaikymą naujajam Kijevo lyderiui konflikte su Kremliumi, panašiame į Šaltojo karo laikų priešpriešą.

Tikimasi, kad Aukščiausioji Rada pritars preliminariai rezervininkų mobilizacijai ir naujų pajėgų, kurias sudarytų bent 20 tūkst. savanorių, įkūrimui.

Taip pat numatoma, kad šios pajėgos padės apsaugoti Ukrainą nuo tolimesnio Rusijos pajėgų brovimosi po to, kai šio mėnesio pradžioje Kremliaus palaikomi kariai užėmė Krymo pusiasalį.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Andrijus Parubijus sakė, kad Nacionalinė gvardija padės „užtikrinti valstybės saugumą, ginti sienas ir eliminuoti teroristines grupuotes“, kuriomis Kijevas paprastai vadina gerai ginkluotas brigadas, patruliuojančias Kryme kartu su Rusijos kariais.

Ukrainos jūreiviai Sevastopolyje tapo Rusijos pajėgų įkaitais

Rusijos Juodosios jūros laivyno jūreiviai buvo jų broliai, draugai, bičiuliai. Tačiau dabar jie tapo grėsme Ukrainos karinių jūrų pajėgų nariams, užblokuotiems istoriniame Sevastopolio uoste ir atkirstiems nuo pasaulio.

Daugybė jūreivių be jokio užsiėmimo leidžia dienas dviejuose tame uoste stovinčiuose karo laivuose – „Slavutič“ ir „Ternopil“.

Jų geltonos ir žydros spalvos Ukrainos vėliavos yra vienintelės, matomos toje didžiulėje jūrų pajėgų bazėje, kurią Rusijos Juodosios jūros laivynas nuomojasi iš Kijevo ir kuriame ant maždaug 20 kitų karo laivų iškeltos Rusijos vėliavos.

Ukrainos pajėgoms priklausiančią prieplauką nuo kitų atskiria ženklas „Įeiti draudžiama“.

Ukrainos laivai prišvartuoti atokiai nuo pirso. „Tai apsauga nuo šturmo“, – puskarininkis Ruslanas Običius šūktelėjo naujienų agentūros AFP reporteriams iš „Slavutič“.

„Dabar ramu, bet jeigu jie veršis į laivą, mes ginsimės, – pridūrė jis, vaizduodamas, kad šaudo iš šautuvo. – Jeigu reikės, paskandinsime savo laivą. Jie mūsų nepaims!“

Tik trys Ukrainos kariai, vilkintys neperšaunamas liemenes ir ant pečių užsimetę šalmus, matėsi einantys sargybą prie laivų..

Kita nedidelės ukrainiečių bazės dalis buvo atvira, o jokių sargybinių nesimatė.

14-metė Viktorija pririšo prie virvės plastikinį maišą, kurį jos tėvas Ruslanas įsitraukė į laivą.

„Atnešiau jam daiktų, nes jis privalo likti čia. Jis negali grįžti namo, – sakė paauglė. – (Atnešiau) švarių marškinių, muilo. Bijau, kad rusai atakuos.“

Kai mergina ruošėsi išeiti, jog tėvas, kuris dvi savaites nebuvo iškėlęs kojos į sausumą, pasiuntė dukrai oro bučinį.

Tuo tarpu vienas „Slavutič“ karininkas, vardu Pavlo, sakė „įsitikinęs“, kad rusai nepuls.

Tačiau „jeigu tai nutiktų, mes pasiruošę gintis be šaunamųjų ginklų – ginti savo laivus, savo garbę ir mūsų žmones“, aiškino jis.

Ši konfrontacija tarp buvusių ginklo brolių sovietinėse jūrų pajėgose yra skausminga.

„Nebepalaikome su jais jokių ryšių, išskyrus telefonu, – sakė Pavlo. – Tačiau jie yra mūsų broliai. Rusijos karininkai ir jūreiviai susirūpinę dėl mūsų – jie klausia, kaip mes laikomės.“

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, karinio laivyno ir Sevastopolio uosto likimas tapo užsitęsusių ginčų tarp Kijevo ir Maskvos objektu.

Juodosios jūros laivynas, įkurtas 1783 metais Rusijos imperatorės Jekaterinos II, galiausiai buvo padalytas: 80 laivų (17 proc.) buvo perduoti Ukrainai, o Rusijai liko 338 kariniai laivai.

Dar labiau įtemptos derybos vyko dėl giliavandenio Sevastopolio uosto, kuris itin svarbus strategiškai ir yra vienas iš geriausių pasaulyje.

Šiuo metu Kijevas jį nuomoja Maskvai už 100 mln. JAV dolerių (apie 249 mln. litų) per metus ir 30 proc. nuolaidą Rusijos tiekiamoms dujoms. Ši sutartis galioja iki 2042 metų.

Kijevui priklauso tik 400 metrų krantinės ir du laivai.

Pastarąsias 10 dienų Ukrainai priklausanti uosto dalis buvo blokuojama Rusijos karo laivų ir užtvaros iš grandinėmis sujungtų plūduriuojančių cisternų. Virš uosto reguliariai skraidė atakos sraigtasparniai.

Kol kas neprognozuojama, kad abu Ukrainos laivai galėtų prisijungti prie kitos laivyno dalies Odesos uoste.

„Esame politinės padėties kaliniai, – sakė Pavlo. – Esame kariškiai; laukiame įsakymų. Kol politikai tarpusavyje išspręs padėtį, mes būsime įkaitais čia.“

Ukrainos laivyno būstinė, įsikūrusi ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į miestą, yra apsupta prorusiškų aktyvistų, kurie pastatą apjuosė barikadomis.

„Ukrainos laivyno karininkai ir jūreiviai, prisidėkite prie mūsų Juodosios jūros laivyno! Kartu mes laimėsime prieš fašizmą“, – skelbia užrašas ant aktyvistų plakato, kuriame turima omenyje naujoji proeuropietiška Ukrainos vyriausybė, kurią, kaip teigia Maskva, kontroliuoja ultranacionalistai ir neonaciai.

Ukrainos bazės būstinėje įstrigusių kariškių žmonos, kasdien atnešančios atsargų plastikiniuose krepšiuose, prie įėjimo būna apieškomos aktyvistų.

Prie uosto vartų ant baltos vieno forto sienos didelėmis raidėmis buvo užrašyta: „Šlovė Rusijos laivynui!“

Ant netoliese esančio mėlynos ir geltonos spalvos pastato panašus užrašas skelbia: „Šlovė Ukrainos laivynui!“

Kryme esama Rusijos karinių dalinių, pripažįsta Dūmos įstatymų leidėjas

Vienas aukšto rango Rusijos parlamento narys nurodė, jog šalies kariniai daliniai yra užėmę pozicijas Kryme dėl potencialios Kijevo pajėgų atakos grėsmės - šis pareiškimas yra pirmasis aiškus Maskvos pripažinimas, kad jos pajėgos yra okupavusios tą Ukrainos regioną per karinę operaciją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad uniformuoti asmenys, atvirai patruliuojantys Kryme ir aprūpinti modernia karine įranga bei ginklais, yra vietos savigynos brigados. Jis netgi tvirtino, kad uniformas tie kariai galėjo įsigyti parduotuvėse.

„Dabar ten esama karinių dalinių, kurie užima pozicijas tam atvejui, jeigu vyktų pasipriešinimas, ginkluota agresija, ginkluota ekspansija iš Kijevo“, – Valstybės Dūmos komiteto ryšiams su buvusiomis sovietinėmis respublikomis pirmininkas Leonidas Sluckis sakė trečiadienio vakarą, duodamas interviu radijui „Echo Moskvy“.

„Tai nėra didelio masto karinė operacija“, – pridūrė įstatymų leidėjas, dažnai pasisakantis Rusijos parlamento vardu apie padėtį Ukrainoje.

„Jeigu banditų grupuotės – neduok, Dieve, – įsiveržtų į pietryčių Ukrainą, ypač į Krymą, patys suprantat, kad tam būtų sunku iš karto pasipriešinti. Mes ne burtininkai.“

Pasak V.Sluckio, tų pajėgų gali prireikti, jeigu sekmadienį vyksiantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos išprovokuotų ginkluotą intervenciją iš Kijevo. Įstatymų leidėjas teigė, jog toks scenarijus yra tikėtinas.

„Taigi, tam atvejui kai kurie kariniai daliniai ten užima pozicijas, nes toks įsiveržimas, ypač dienomis, kai vyks referendumas, yra labai tikėtinas“, – aiškino jis.

Tačiau V.Sluckis pažymėjo, jog kariai imtųsi veiksmų tik prasidėjus ginkluotai Ukrainos pajėgų atakai.

„Noriu pabrėžti – kariai veiktų tik tuomet, jeigu kokie nors banditų daliniai pajudėtų ... iš Kijevo į Krymą lieti kraujo – jokiu kitu atveju ... Manau, jeigu nebus tokių dalinių, nebus ir jokių operacijų“, – sakė jis.

„Bet kokiu atveju karo nebus“, – pažymėjo įstatymų leidėjas.

Ukrainos kaltinimai Rusijai telkiant kariuomenę

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją sutelkus daug karinių pajėgų prie abiejų šalių sienos ir teigė, kad toks žingsnis didina invazijos grėsmę, tačiau Maskva tai neigia.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus sakė žurnalistams Kijeve, kad Rusija pasienyje sutelkė daugiau nei 80 tūkst. karių, iki 270 tankų ir 140 karinių lėktuvų. Pasak jo, tokie žingsniai kelia „didelio masto invazijos iš skirtingų krypčių grėsmę“.

A.Parubijus pridūrė, kad Rusijos kariai yra prie pat Ukrainos sienos, o kai kurie – vos už 2–3 val. kelio nuo Kijevo.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas neigė, kad pajėgos telkiamos prie beveik 2 tūkst. kilometrų ilgio sienos su Ukraina.

Jis taip pat nurodė, kad Maskva priėmė Ukrainos antradienį pateiktą prašymą surengti žvalgomąjį skrydį virš Rusijos teritorijos.

A.Antonovas sakė, kad Rusija neprivalo leisti atlikti tokį skrydį, bet nusprendė suteikti leidimą, kad Ukraina pati įsitikintų, jog „Rusijos ginkluotosios pajėgos nevykdo jokios karinės veiklos netoli sienos su Ukraina, galinčios kelti grėsmę jos saugumui“.

Rusijos pajėgos perėmė faktinę kontrolę Ukrainos Krymo pusiasalyje, o Rusijos parlamentas suteikė prezidentui Vladimirui Putinui leidimą naudoti kariuomenę, kad apgintų rusakalbius kaimyninėje šalyje.

Prorusiška Krymo vietos vyriausybė sekmadienį organizuoja referendumą, kuriame gyventojams bus pateiktas klausimas, ar jie nori, kad jų regionas taptų Rusijos dalimi. Tačiau Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys pareiškė, kad toks referendumas bus neteisėtas ir perspėjo Rusiją nemėginti aneksuoti Krymo.

Krizės Ukrainoje chronologija

• 2013 m. lapkričio 21 d.: tuometis šalies vadovas Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad sustabdo derybas dėl Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga.
• 2013 m. gruodis: protestuotojai užėmė centrinę Kijevo Nepriklausomybės aikštę ir Kijevo savivaldybę.
• 2014 m. vasario 20 d.: Kijeve kilus riaušėms žuvo 88 žmonės.
• 2014 m. vasario 21 d.: V.Janukovyčius su opozicijos lyderiais, tarpininkaujant Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrams, pasirašė susitarimą.
• 2014 m. vasario 22 d.: V.Janukovyčius paliko Kijevą. Parlamentas nubalsavo už jo nuvertimą.
• 2014 m. vasario 27–28 d.: kariniai daliniai nepažymėtomis uniformomis užėmė strateginius objektus Krymo pusiasalyje.
• 2014 m. kovo 1 d.: Rusijos parlamentas suteikė teisę prezidentui naudoti karines pajėgas Ukrainoje.
• 2014 m. kovo 6 d.: Krymo parlamentas paskelbė, kad nutaria jungtis prie Rusijos. Kovo 16 d. numatytas referendumas dėl šio klausimo.