Remiantis „Landmine Monitor“ ataskaita, pernai 52 šalyse ir regionuose dėl sausumos minų ir sprogstamųjų po karo likusios ginkluotės liekanų (ERW) žuvo arba buvo sužeisti  6 279 žmonės.

90 proc. šių nukentėjusiųjų sudarė civiliai gyventojai; beveik pusę šio skaičiaus – vaikai.

Bendras aukų skaičius, įskaitant 1 945 žuvusiuosius, buvo beveik 500 didesnis nei prieš metus ir didžiausias metinis skaičius nuo 2020-ųjų.

Ataskaitoje „atskleidžiama skaudi realybė: civiliai gyventojai kenčia pasekmes, pastangoms išvalyti užminuotas teritorijas susiduriant su mažėjančia pasauline donorų parama esminei humanitarinei veiklai“, perspėjo Tarptautinė sausumos minų uždraudimo kampanija (ICBL).

Organizacija taip pat pasmerkė „precedento neturinčius iššūkius“ ilgalaikiam tarptautiniam sausumos minų draudimui, kovą penkioms NATO valstybėms narėms paskelbus apie planuojamą pasitraukimą iš konvencijos dėl priešpėstinių minų, baiminantis Rusijos agresijos.

„Minų uždraudimo sutarties normoms kyla tiesioginė grėsmė, mat Estija, Suomija, Latvija, Lietuva ir Lenkija traukiasi iš jos pagal sutarties 20 straipsnį“, – teigė ICBL.

Taip pat buvo pabrėžtas Ukrainos bandymas sustabdyti savo įsipareigojimus dėl beveik ketverius metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos, pažymint, kad tokie veiksmai „pagal sutartį neleidžiami“.

„Pavojinga erozija“

„Šie pokyčiai, kartu su nuolatiniu naudojimu ir gamyba, žymi pavojingą pasaulinės normos, kuri nuo 1999 metų išgelbėjo nesuskaičiuojamą skaičių gyvybių, eroziją“, – teigiama pranešime.

„Grįžti atgal nėra išeitis“, – pareiškime tvirtino ICBL vadovė Tamar Gabelnick (Tamar Gebelnik).

„Nuėjome per toli, o žmogiškoji kaina yra tiesiog per didelė“, – pridūrė ji.

Pirmadienio ataskaitoje teigiama, kad aukų skaičiaus padidėjimas praėjusiais metais daugiausia susijęs su minų naudojimu konfliktų paveiktose šalyse, kurios nėra šios sutarties narės – Mianmare, Sirijoje, Rusijoje, – taip pat Ukrainoje, kuri yra pasirašiusi sutartį.

Ataskaitoje nustatyta, kad Rusija nuo 2022 metų vasario Ukrainoje naudoja plačiai uždraustas priešpėstines minas.

Ataskaitoje teigiama, kad „vis daugėja požymių, jog Ukraina naudoja priešpėstines minas“, tačiau priduriama, kad „šio panaudojimo mastas nėra aiškus“.

Lieka neaišku, kokios bus pasekmės šalyje – Ukrainoje pernai nuo šių įtaisų žuvo beveik 300 žmonių.

Ataskaitoje nustatyta, kad 2024-aisiais, antrus metus iš eilės, daugiausia aukų dėl minų ir likusių nuo karo sprogmenų buvo užregistruota pilietinio karo draskomame Mianmare  – 2 029 žmonės žuvo arba buvo sužeisti.

Antroje vietoje liko Sirija, kur civiliai gyventojai grįždami namo po ilgamečio lyderio Basharo al Assado (Bašaro Asado) nuvertimo, užbaigusio 14 metų trukusį pilietinį karą, nukentėjo nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų. Ataskaitoje nurodyta, kad šioje valstybėje buvo užregistruota 1 015 aukų.

Krizės finansavimas

„Landmine Monitor“ pažymėjo, kad pasauliniu lygiu bendras išminuotų teritorijų plotas 2024-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo, kas „atspindi sumažėjusį donorų finansavimą ir didėjantį nesaugumą paveiktuose regionuose“.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad donorų įnašai aukoms paremti, kurie sudaro tik 5 proc. viso kovos su minomis finansavimo, 2024-aisiais sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Šiuos iššūkius šiais metais dar labiau paaštrino dramatiška tarptautinės pagalbos finansavimo krizė.

Nuo tada, kai šių metų pradžioje prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grįžo į Baltuosius rūmus, Jungtinės Valstijos, tradiciškai didžiausios donorės pasaulyje, sumažino užsienio pagalbą.

Nors JAV nėra tarp 166 priešpėstinių minų uždraudimo sutarties signatarų, jos buvo didžiausia nacionalinė minų prevencijos rėmėja.