„Armėnija bando atakuoti ir perimti mūsų vamzdynų kontrolę“, – teigė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas.

„Jei Armėnija bandys perimti ten esančių vamzdynų kontrolę, galiu pasakyti, kad pasekmės jiems bus žiaurios“, – pridūrė prezidentas.

Auga susirūpinimas dėl paliaubų, turėjusių užbaigti vietinių armėnų ir Azerbaidžano pajėgų kovas dėl Kalnų Karabacho regiono, nesėkmės. Nesiliaujančios kovos taip pat kelia susirūpinimą, kad įtakingos regiono valstybės Turkija ir Rusija gali būti įtrauktos į konfliktą.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje prasidėjo mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.

Per naujas kovas, kilusias Kalnų Karabache ir aplink jį, jau žuvo daugiau kaip 500 žmonių.

Daugiausiai armėnų gyvenamas regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano, tačiau, tarptautinės teisės požiūriu, jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui. Azerbaidžanas niekada neslėpė noro susigrąžinti regiono kontrolę ir nė viena valstybė niekada nepripažino Kalnų Karabacho nepriklausomybės paskelbimo.

Praėjusią savaitę Maskvoje įvykusiose konsultacijose Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė nuo spalio 10 d. 12 valandos vietos laiku nutraukti ugnį humanitariniais tikslais, kad būtų apsikeista belaisviais ir žuvusiųjų kūnais, tačiau abi šalys praneša apie susitarimo pažeidimus.