Italijos profesinės sąjungos, atstovaujančios šimtams tūkstančių žmonių, nuo mokytojų iki metalo pramonės darbininkų, paskelbė 24 valandų visuotinį streiką ir valstybiniame, ir privačiajame sektoriuose, įskaitant viešąjį transportą, geležinkelius, mokyklas ir uostus.

Dėl streiko kilo sutrikimų visoje šalyje, smarkiai vėlavo tarpmiestiniai traukiniai, o didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę Romą, buvo mažiau visuomeninio transporto.

Milane įtampa išaugo dešimtims juodai vilkinčių ir lazdomis apsiginklavusių protestuotojų pabandžius prasiveržti pro pagrindinį centrinės geležinkelio stoties įėjimą. Demonstrantai svaidė dūmines bombas, butelius ir akmenis į policijos pareigūnus, o šie reaguodami panaudojo paprikinį purškalą.

Bolonijoje vieną greitkelį blokavusią demonstrantų minią policija vaikė vandens patrankomis.

Dėl streikų ir mitingų svarbiuose Italijos uostuose Genujoje ir Livorne prekių tranzitas sulėtėjo ar buvo iš dalies blokuotas.

Romoje priešais centrinę stotį protestuoti dėl augančios humanitarinės krizės Gazos Ruože buvo susirinkę daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Profesinės sąjungos ir studentų organizacijos smerkė „Italijos ir Europos Sąjungos vyriausybių inerciją“.

„Jei neblokuosime to, ką daro Izraelis, jei neblokuosime prekybos, ginklų skirstymo ir viso kito su Izraeliu, niekada nieko nepasieksime“, – sakė profesinės sąjungos CUB, prisidėjusios prie demonstracijos Milane, sekretorius Walteris Montagnoli.

Italijos premjerė Giorgia Meloni pasmerkė kai kurių protestuotojų išprovokuotus smurtinius susirėmimus.

„Smurtas ir destrukcija neturi nieko bendra su solidarumu ir nieko nepakeis Gazos (Ruožo) žmonių gyvenime“, – parašė ji socialiniame tinkle „X“.

G. Meloni konservatorių vyriausybė, artima Izraelio sąjungininkė Europos Sąjungoje (ES), pastaruoju metu griežtesniu tonu kalba apie Izraelio politiką, augant vidaus spaudimui dėl karo Gazos Ruože. Tačiau Italijos nėra tarp Prancūzijos vadovaujamų šalių, nusprendusių per šią savaitę vyksiančią Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją oficialiai pripažinti palestiniečių valstybę.

Palestiniečių valstybės įkūrimas Rytų Jeruzalėje, Vakarų Krante ir Gazos Ruože tarptautiniu lygmeniu ilgai buvo laikomas vieninteliu būdu išspręsti konfliktą, kuris prasidėjo daugiau kaip šimtmetis prieš „Hamas“ 2023 metų spalio 7-osios ataką, sukėlusią dabartinį karą Gazos Ruože.

Per „Hamas“ surengtą beprecedentį išpuolį Pietų Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo 1 219 izraeliečių, daugiausia civilių. Be to, palestiniečių kovotojai paėmė 251 įkaitą, kurių 48 tebėra Gazos Ruože. Izraelis mano, kad tik 20 iš šių įkaitų dar yra gyvi.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per atsakomąsias Izraelio karines operacijas šiame palestiniečių anklave žuvo daugiau kaip 65,1 tūkst. žmonių, daugiausia civilių; šiuos duomenis JT laiko patikimais.

Per karą buvo sugriautos didelės Gazos Ruožo dalys, savo namus turėjo palikti maždaug 90 proc. šios teritorijos gyventojų, kilo itin sunki humanitarinė krizė, o ekspertai sako, kad Gazos mieste kilo badas.