Kitąmet Rusija drastiškai planuoja auginti išlaidas gynybai. Gynybos išlaidos sudarys apie 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kai šiemet buvo atriekta beveik 4 proc., praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo politologas Alvydas Medalinskas.

– Rusai didina išlaidas karo mašinai iki 6 proc. BVP. Ką tai reiškia tiek Ukrainos, tiek Europos saugumui?

– Vladimiras Putinas turi didesnes ambicijas nei Ukraina. Aš visada tai kartojau Europos partneriams. Netgi žvelgiant iš labai egoistinių Vakarų partnerių interesų, reikia duoti viską Ukrainai, kad ji galėtų naikinti šitą V. Putino mašiną, atsiimti savo teritorijas. Anksčiau ar vėliau Vakarams gali tekti susidurti su šia V. Putino mašina. Aišku, nereikia panikuoti. NATO struktūra yra labai pajėgi, galinga. Tiesa, buvo šiek tiek užmigusi pasibaigus Šaltajam karui. Karas Ukrainoje pažadino. Tai yra gerai mūsų saugumui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jei vakariečiai ir toliau trypčios vietoje, ar pati Ukraina gali sau padėti? Girdėjome, kad jie planuoja bendrą ginklų gamybą su amerikiečiais. Kiek dar Ukraina gali išprašyti pagalbos iš Vakarų?

– Išprašyti nėra labai geras žodis. Turėtų būti bendras suvokimas, kad Vakarai sėdi kartu su Ukraina. Vakarai turi rimtai žiūrėti į šią situaciją, turi suvokti, kad Ukraina yra ta Europos ranka, kuri gina Europos saugumą. Turime suvokti, kad jei nenorime patys kariauti su Rusija, tada turime maksimaliai padėti Ukrainai. Dar vienas akivaizdus dalykas, kad kalba eina ne tik apie Rusiją, bet ir apie Kiniją. Eina kalba apie tai, kad kitos regiono valstybės stebi šitą Vakarų elgesį. Žiūrėkime, kaip galvą kelia Iranas, Turkija, kuri net būdama NATO, sugeba bendrauti su Rusija. Kodėl taip vyksta? Vis daugiau šalių, ta pati Brazilija, Lotynų Amerika ketina įstoti į antivakarietišką bloką. Labai brangiai kainuoja tas nuolatinis Vakarų trypčiojimas, vėlavimas pagelbėti Ukrainai. Ukraina be tos pagalbos tikrai nesugebėtų atsilaikyti, nepaisant tokio didelio patriotizmo ir entuziazmo.

Labai brangiai kainuoja tas nuolatinis Vakarų trypčiojimas, vėlavimas pagelbėti Ukrainai.

– Jūs dažnai lankotės Odesoje. Paskutinių dienų įvykiai rodo, kad pavojus Odesai yra tiesiog milžiniškas. Tačiau tuo pačiu metu girdime, kad ukrainiečiai čia numuša kone visus dronus ir didžiąją dalį sparnuotųjų raketų. Anksčiau atakos Odesoje pridarydavo kur kas daugiau žalos. Ar tai reiškia, kad ukrainiečiai labai rimtai pažiūrėjo į Odesos gynybą?

– Suskirstykime tą laikotarpį į keletą dalių. Nepasakyčiau, kad dabar numuša labai daug. Raketos yra labai skirtingos: sparnuotosios, balistinės. Kalbant apie visą Odesos regiono apsaugą, tai atakuojamas visas regionas todėl, kad ten yra karinė infrastruktūra, kuri pagelbėja visuose karo veiksmuose. Per paskutinį mėnesį nuolatos rusai daužė Dunojaus upės miesto uostus, kurie buvo kaip ir variantas grūdų eksportui, kai rusai užblokavo Juodosios jūros uostą. Dunojaus upės uostuose padaryta labai daug žalos. Kai ukrainiečiai perkėlė gynybą prie Dunojaus uostų, rusai kirto Odesą. Ukrainiečiai gindami kažkurią konkrečią regioną vietą, tuo pačiu metu apnuoginą kitą ir rusai turi progą pulti. Tik Kijevo gynyba yra laikoma labai tvirtai, nes ten yra sprendimų priėmimo taškai. Tačiau visur kitur trūksta tiek priešlėktuvinės, tiek priešraketinės ginkluotės. O artėjant žiemai, be jokios abejonės matysime padažnėjusius Rusijos smūgius, kas buvo ir pernai.