Taip Mykolos šeima su per karą gimusiu kūdikiu ir kitais vaikais turėjo palikti savo namus išvaduotame Chersone.
„Tiesiai per Dniprą smarkiai apšaudė iš minosvaidžių ir tankų. Kai apšaudymas baigėsi, išvažiavome ir atvykome čia tiesiog naktį“, – pasakojo vyras.
Šeima rado namą arčiau Odesos ir ten įsikūrė. Jiems padėjo vokiečių televizijos RTL fondas, apmokėjęs už Ukrainoje gaminamas kietuoju kuru kurianamas virykles.
Dėl subombarduotų elektrinių ir tinklų, pietų Ukrainoje ir net Kyjive nuolat trūksta elektros ir neretai neveikia šildymas. Todėl, pavyzdžiui, bažnytinės labdaros virtuvės dabar labai svarbios. Šiomis dienomis jos pilnos vaikų ir jų tėvų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Vaikai gali susirinkti į šiltą vietą. Ten, kur jų laukia, kur juos myli“, – kalbėjo darbuotoja.
„Čia daug daugiau nei pietūs. Daug daugiau nei krosnelė – tai širdies šiluma. Vaikai čia gauna šiek tiek normalios aplinkos“, – sakė „Action Medeor“ atstovas Markus Bremers.
Labai padeda ir labdara vaistais, nes tokiomis sąlygomis serga gerokai daugiau ir vaikų, ir suaugusiųjų. „Vaistinėse vaistai brangūs. Be to, čia vaikams duoda vaistų nuo temperatūros, sauskelnių, nes po sprogimų vaikas pradėjo šlapintis į lovą, nors jam jau ketveri“, – pasakojo kalbinta moteris.
Eiliniai ukrainiečiai vis vien stengiasi švęsti Kristaus gimimą. Ypač ten, kur kasdien ant galvų nekrinta rusų karių raketos ir bombos, bet nuotaika nėra labai kalėdinė.
„Be abejo, jaučiasi, nes vyksta karas. Jaučiasi karo atmosfera. Žmonės nepatenkinti, bet vis vien stengiasi dėl savo šeimų“, – atviravo sutiktas vyras.
Apie tai per savo kreipimąsi į tautiečius kalbėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai – pirmos jo ir visų ukrainiečių Kalėdos po dešimties žiauraus ir nesibaigiančio karo mėnesių.
„Deja, šiais metais Kalėdos mums turi kartaus prieskonio. Ir tradicinę Kalėdų dvasią jaučiame kitaip. Vakarienė prie šeimos stalo gali būti ne tokia skani ir šilta. Aplink jį gali būti tuščių kėdžių, o mūsų namai ir gatvės gali būti ne tokie šviesūs. O Kalėdų varpai gali neskambėti taip garsiai ir įkvepiančiai dėl oro antskrydžių sirenų ar dar blogiau – dėl šūvių ir sprogimų. Visa tai gali kelti didelį pavojų. Tai ir netikėjimas aukštesniosiomis jėgomis ir jų galiomis dėl gėrio ir teisingumo pasaulyje. Tai – prarastos viltys, prarasta meilė, savęs praradimas“, – jautriai kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos kariai, ginantys tūkstančių kilometrų fronto liniją, tik trumpam gali prisiminti Kalėdas, nes rusų kariai, atrodo, jų švęsti nelinkę. „Oras mums šiek tiek trukdo. Kaip matote, rūkas ir pliurza. Įranga gana sunki, todėl yra tam tikrų problemų. Bet, patikėkite manimi, artimiausiu metu visa teritorija bus išlaisvinta. Mes daugiau neleisime priešui kirsti mūsų sienos linijos“, – sakė Charkivo garnizono vadas Serhiyj Melnyk.
Šie kariai kaunasi Charkivo srityje, išvaduotoje pasienio teritorijoje, kurią rusų kariai nuolat bet nesėkmingai puldinėja ir apšaudo. „Štai, savaeigė patranka „Akacija“, atimta iš okupantų, kurie pabėgo iš mūsų šalies teritorijos Charkivo srityje. Narsioji 127 teritorinės gynybos brigada užkariavo šį trofėjų – suremontavo, surinko amuniciją. Tos „dovanėlės“, kurias rusų kariai ruošė mūsų Charkivo miestui, mūsų kariai dabar paleidžia atgal“, – aiškino S. Melnyk.
