Kaliningrade gyvenantys lietuvių kilmės rusai nuo Vladimiro Putino mobilizacijos gali pabėgti į Lietuvą. Lietuvos valdžia nusprendė, kad tie rusai, kurie turi lietuviškų šaknų ir tą patvirtinantį dokumentą, bus į Lietuvą įleidžiami. Tiesa, Migracijos departamentas sako, kad tokių rusų visoje Rusijoje yra vos keli tūkstančiai, o, pasieniečių duomenimis, nuo penktadienio dar nė vienas nebandė patekti į Lietuvą. Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis sako, kad vien Kaliningrade šis skaičius yra dešimt kartų didesnis. Apie tai su juo ir buvo kalbamasi LNK reportaže.

–  Kaip vertinate Lietuvos valdžios sprendimą Lietuvos šaknų turintiems rusams leisti pabėgti į Lietuvą?

–  Tai yra galbūt vienintelė galimybė jiems išlikti gyviems. Jie gali grįžti į Lietuvą, parsivežti savo šeimas. Tai yra jauni žmonės, kurie bus naudingi Lietuvai.

–  Kodėl šis sprendimas nebuvo priimtas anksčiau?

–  Tai – politinės ir saugumo priežastys. Nuogąstavimai, kad galbūt Rusijos lietuviai yra ne visi lojalūs Lietuvai bei Ukrainai. Šie nuogąstavimai dažniausiai niekuo nepagrįsti, nes tie žmonės yra nekalti dėl karo. Jie dažniausiai yra mūsų politinių tremtinių anūkai ir proanūkiai. Jie yra rusakalbiai, jiems – sunkiau integruotis Lietuvoje, bet kai su jais pasikalbi, jie tikrai nėra už V. Putiną, karą. Tai yra mūsų žmonės.

–  Ką atsakytumėte politikams, kurie klausia, kur jų lojalumas buvo anksčiau, kai vos karas prasidėjo?

–  Niekas nesitikėjo, kad tai išsirutulios į tokio masto reikalą. Buvo manoma, kad kontraktininkų, kurie nori kovoti tik dėl pinigų, nepalies. Nepamirškime, kad jie visi turi šeimas, darbus, gyvenamą plotą, o Lietuvoje jie neturi nieko ir niekas čia jų nelaukia. Tad suprantama, kodėl jie neskubėjo bėgti į Lietuvą. Pasitraukimo procesas vyko ir anksčiau, bet kol tiesiogiai žmonėms neiškilo grėsmė, tol jie ir nepajudėjo.

–  Kiek Kaliningrade galėtų būti tokių žmonių, kurie turi lietuviškų šaknų?

–  Oficiali statistika rodo 10 tūkst. žmonių, kurių gimtoji kalba yra lietuvių. Tų rusakalbių lietuvių, kurie tik dabar sužino, kad, pavyzdžiui, jų močiutė – lietuvė, dar yra apie 20 tūkst.

–  Įrodymai, bylų nagrinėjimas gali trukti ilgiau nei šaukimai į karą, tiesa?

–  Taip, bet jei nepradėsi – neįveiksi. Turime archyvus, nors ne visi dokumentai išlikę, bet žmonės suranda galimybes, suranda gimines, kurių niekada nepažinojo.

–  Kiek lietuvių kilmės asmenų, kurie iki šiol gyveno Kaliningrade, yra išsiųsti į frontą?

–  Labai daug. Vien iš Černyševskojės miestelio praeitą savaitę išvežta 50 jaunų vyrų, kurių septyniolika – lietuvių kilmės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

–  Ar gali taip būti, kad lietuvių kilmės asmenys yra pašaukiami anksčiau tikrų rusų?

–  Kyla tokių įtarimų, nes pirmiausia šaukiami ir išvežami vyrai iš pasienio rajonų, kurie yra skurdesni ir labiau tautiškai mišrūs. Pats Kaliningrado miestas paliekamas vėlesniam laikui.

–  Tie žmonės gyvena Rusijoje, žiūri prorusiškas, propagandą skleidžiančias laidas. Kodėl po savaitės laiko Lietuvoje jų požiūris pasikeičia?

–  Jie sužino tą tiesą, kurią žinome mes, o ne tą propagandą, kurią jiems bruka.

–  Ar žinote, kiek asmenų apskritai neturi jokio tarptautinio dokumento, kuris leistų keliauti į kitą šalį?

–  Tokių asmenų yra nemažai. Reiktų kreiptis į konsulinę tarnybą ir prašyti prieglobsčio. Tada galbūt pareigūnai gali išduoti kokį nors dokumentą. Be dokumento net Rusijos pusėje jų neišleistų.