Liepos 31-osios naktį rusų kariai masiškai apšaudė Mykolajivą, rašo UNIAN.

Apie tai savo „Telegram“ pranešė Mykolajivo meras Aleksandras Senkevičius.

„Šiandien Mykolajivas buvo smarkiai apšaudytas. Turbūt stipriausiai nei kada nors anksčiau. Galingi sprogimai pasigirdo po pirmos valandos nakties ir apie penktą ryto“, – sakė jis.

A. Senkevičiaus teigimu, sprogimai mieste aidėjo nuo kasetinių sviedinių, o tose vietose, kur jie pataikė, prasidėjo gaisrai.

„Suniokota nemažai objektų, apgadinti gyvenamieji pastatai, kilo nemažai gaisrų. Gelbėtojai dirba. Renkame išsamią informaciją“, – pridūrė jis.

Charkive ir jo priemiesčiuose užfiksuota visa eilė sprogimų

Rusų okupantai naktį apšaudė Charkivą  ir jo priemiesčius. Šiuo metu jie vis dar vyksta, skelbia UNIAN.

Tai pranešė Charkivo meras Igoris Terekhovas. „Šiandien nugriaudėjo visa virtinė sprogimų. Turima informacijos, kad okupantai atvyko į Nemyšlyanskio rajoną. Anksčiau buvo apgadinti keli pastatai. Tiksliname, kur dar buvo rusų karių“, – sakė I.Terechovas.

Rusijos okupantai apšaudė Nikopolį

Rusų okupantai užpuolė Nikopolį  Dnepropetrovsko srityje.

Tai pranešė Nikopolio meras Jevgenijus Jevtušenka. „Nikopolio miestas buvo apšaudytas“, – rašė jis.

Meras paragino vietos gyventojus slėptis ir nerizikuoti asmeniniu saugumu. Kitų detalių J. Jevtušenka kol kas nepateikė.

V. Zelenskis nurodė Donecko gyventojams išvykti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad jo vyriausybė nurodė privalomai evakuoti žmones iš rytinio Donecko regiono, kuriame vyksta įnirtingi mūšiai su Rusija.

„Yra šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių vaikų, kurie atsisako išvykti, – sakė V. Zelenskis. – Patikėkite, kuo daugiau žmonių paliks Donecką, tuo mažiau žmonių galės nužudyti Rusijos kariuomenė.

„Pasitraukite iš ten. Mes padėsime. Mes nesame Rusija, nes mums svarbi kiekviena gyvybė“, kalbėjo V. Zelenskis.

Atskirai Ukrainos vidaus žiniasklaida citavo ministro pirmininko pavaduotoją Iryną Vereščuk, kuri teigė, kad evakuacija turi būti įvykdyta iki žiemos pradžios, nes regione sunaikintas gamtinių dujų tiekimas.

Sevastopolio meras: per ukrainiečių dronų ataką prieš Rusijos laivyną sužeisti penki žmonės

Sekmadienį per bepiločio orlaivio ataką prieš Rusijos laivyną okupuoto Krymo uoste Sevastopolyje buvo sužeisti penki žmonės, pranešė miesto meras Michailas Razvožajevas.

„Šį rytą Ukrainos nacionalistai nusprendė sugadinti sekmadienį švenčiamą Rusijos laivyno dieną“, – pranešė jis „Telegram“ ir pridūrė, kad buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant kariuomenės štabo darbuotojus.

Visos šventės buvo „atšauktos saugumo sumetimais“, sakė jis, prašydamas miesto gyventojų, „jei įmanoma“, likti namuose.

Rusijoje vyks didžiulės šventės, įskaitant karinio jūrų laivyno paradą Sankt Peterburge, kuriame dalyvaus prezidentas Vladimiras Putinas.

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos pradėjo susigrąžinti teritorijas, kurias Rusijos pajėgos užėmė per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.

Trečiadienį ukrainiečių smūgiai iš dalies sugriovė svarbų tiltą Rusijos pajėgų užimtame Chersono mieste.

Rusija kaltina Ukrainą surengus ataką prieš karinį jūrų laivyną, ši vadina tai provokacija

Per dronų ataką prieš Rusijos karinį jūrų laivyną okupuoto Krymo Sevastopolio mieste sekmadienį buvo sužeisti penki žmonės, pranešė Maskvos primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas, apkaltinęs dėl jos ukrainiečius.

Ukraina tai neigia ir vadina rusų pranešimą provokacija.

Sevastopolis yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė 2014 metais aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme.

„Šį rytą Ukrainos nacionalistai nusprendė sugadinti Rusijos karinio jūrų laivyno dieną“, Rusijoje minimą šį sekmadienį, pranešė M. Razvožajevas platformoje „Telegram“ ir pridūrė, kad buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant kariuomenės štabo darbuotojus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Tačiau Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas paneigė rusų pareiškimus apie „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį“ prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Kryme.

„Pranešimas apie tariamą Ukrainos išpuolį prieš Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje yra akivaizdi provokacija. Mūsų Krymas iš okupantų bus išvaduotas ne taip, o daug efektyviau. Viskam savo laikas“, – rašė jis „Telegram“.

Rusija uždraudė atvykti 32 Naujosios Zelandijos pareigūnams ir žurnalistams

Rusija šeštadienį paskelbė uždraudusi 32 Naujosios Zelandijos pareigūnams ir žurnalistams įvažiuoti į savo teritoriją, atsakydama į panašias priemones, kurių Velingtonas ėmėsi prieš Maskvą dėl jos vykdomo puolimo Ukrainoje.

Tarp jų yra Velingtono meras Andrew Fosteris (Endrius Fosteris), Oklando meras Philipas Goffas (Filipas Gofas), Naujosios Zelandijos karinių jūrų pajėgų vadas Garinas Goldingas ir žurnalistės Kate Green (Keit Grin) bei Josie Pagani (Džosi Pagani), sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Sprendimas buvo priimtas „reaguojant į Naujosios Zelandijos vyriausybės sankcijas, kurios vis dažniau paliečia Rusijos piliečius“, sakoma pareiškime.

Vasarį Rusijos pradėta intervencija Ukrainoje išprovokavo precedento neturinčias Vakarų sankcijas, o Maskva atsakė panašiomis priemonėmis.

Balandį Rusija uždraudė Naujosios Zelandijos ministrei pirmininkei Jacindai Ardern (Džasindai Ardern) ir daugeliui kitų šalies politikų įvažiuoti į savo teritoriją.

Paskelbtos palydovinės nuotraukos, liudijančios, kad Olenivkos kalėjimas buvo susprogdintas iš vidaus

Pasirodė naujos palydovinės nuotraukos iš Ukrainos kariškių žudynių vietos okupuotoje Olenivkoje. Filmuota medžiaga patvirtina, kad pastatas buvo susprogdintas iš vidaus, rašoma portale unian.net.

Naujas palydovines Olenivkos kalėjimo, kur, Kyjivo teigimu, per rusų įvykdytą ataką, žuvo mažiausiai 50 ukrainiečių karo belaisvių, nuotraukas tviteryje paskelbė JAV žurnalistas Christopheris Milleris.

Ch. Mileris pateikė „Maxar“ palydovinius duomenis prieš tragediją (liepos 27 dieną) ir po tragedijos (liepos 30 dieną). Iš kosmoso padarytuose kadruose aiškiai matyti, kad skardinis kareivinių stogas įlūžo iš vidaus. Pastatui nėra padaryta jokios žalos, būdingos HIMARS raketų atakai.

Jau buvo pranešta anksčiau, kad liepos 29-osios naktį buvusioje Olenivkos pataisos darbų kolonijoje nugriaudėjo sprogimas. Buvo sugriautas pastatas, kuriame buvo laikomi ukrainiečių karo belaisviai, išvesti iš „Azovstal“ gamyklos.

Iškart po sprogimo Rusija apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas apšaudžius pataisos darbų koloniją. Ukraina pareiškė, kad sprogimas Olenivkoje buvo Rusijos teroristinis aktas, kuriuo siekiama nuslėpti karo nusikaltimus ir diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, išpuolį įvykdė Rusijos privačios karinės grupės „Wagner“ samdiniai.

„Turimais duomenimis, tai įvykdė „Wagner“ samdiniai, asmeniškai vadovaujami minėtos privačios karinės bendrovės nominalaus savininko Jevgenijaus Prigožino. Teroristinio akto organizavimas ir vykdymas nebuvo derinamas su Rusijos gynybos ministerijos vadovybe“, – teigiama žvalgybos pranešime.

Jungtinės Tautos šeštadienį pareiškė, kad yra pasirengusios skirti ekspertus sprogimui kalėjime ištirti.

V. Putinas: didžiausios grėsmės Rusijai – JAV dominavimas pasaulio vandenynuose ir NATO plėtra

V. Putinas sekmadienį pasirašė naują karinio jūrų laivyno doktriną, kurioje JAV laikomos pagrindinėmis Rusijos priešininkėmis ir išdėstomos Rusijos pasaulinės jūrinės ambicijos tokiose svarbiose teritorijose kaip Arktis ir Juodoji jūra, pranešė „Reuters“.

Kalbėdamas Rusijos karinio jūrų laivyno dieną buvusioje imperijos sostinėje Sankt Peterburge, kurį įkūrė caras Petras I, V. Putinas gyrė Petrą už tai, kad jis pavertė Rusiją didžiąja jūrų valstybe ir sustiprino Rusijos valstybės padėtį pasaulyje.

Apžiūrėjęs laivyną, V. Putinas pasakė trumpą kalbą, kurioje pasigyrė, kad Rusija turi unikalias hipergarsines sparnuotąsias raketas „Cirkon“, ir turi pakankamai karinės galios nugalėti bet kokius potencialius agresorius.

Prieš pat sakydamas kalbą jis pasirašė naują 55 puslapių karinio jūrų laivyno doktriną, kurioje išdėstyti platūs Rusijos karinio jūrų laivyno strateginiai tikslai, įskaitant šalies, kaip „didžiosios jūrų galybės“, ambicijas, apimančias visą pasaulį.

Doktrinoje teigiama, kad didžiausią grėsmę Rusijai kelia „JAV strateginė politika dominuoti pasaulio vandenynuose“ ir NATO karinio aljanso artėjimas prie Rusijos sienų.

Rusija gali panaudoti savo karinę jėgą reaguodama į situaciją pasaulio vandenynuose, jei bus išnaudotos kitos minkštosios galios priemonės, pavyzdžiui, diplomatinės ir ekonominės, sakoma doktrinoje.

V. Putinas savo kalboje neužsiminė apie karą Ukrainoje, tačiau karinėje doktrinoje numatyta „visapusiškai sustiprinti Rusijos geopolitines pozicijas“ Juodojoje ir Azovo jūrose.

Joje taip pat nurodoma, kad Arkties vandenynas, kurį, kaip ne kartą teigė JAV, Rusija bando militarizuoti, yra ypač svarbi Rusijai teritorija.

Didžiulė 37 650 km Rusijos pakrantė, besidriekianti nuo Japonijos jūros iki Baltosios jūros, taip pat apima Juodąją ir Kaspijos jūras.

V. Putinas sakė, kad hipergarsinių sparnuotųjų raketų „Cirkon“ tiekimas fregatai „Admiral Gorškov“ prasidės per kelis mėnesius. Pasak jo, raketų dislokavimo vieta priklausys nuo Rusijos interesų.

„Svarbiausias dalykas šiuo atveju yra Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgumai... Jis gali žaibiškai atsakyti visiems, kas nusprendžia pasikėsinti į mūsų suverenitetą ir laisvę“, – kalbėjo jis.

Hipergarsiniai ginklai gali skrieti devynis kartus didesniu nei garso greičiu, o Rusija per pastaruosius metus iš karinių ir povandeninių laivų vykdė „Cirkon“ bandomuosius paleidimus.

TRKK sako dar negavęs leidimo apsilankyti Olenivkos kalėjime Rytų Ukrainoje

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) sekmadienį pranešė, kad dar negavo leidimo apsilankyti Olenivkos kalėjime, kuriame per bombardavimą anksčiau šią savaitę žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.

„Kol kas negavome jokio oficialaus patvirtinimo, kad mums leidžiama aplankyti vietą ar karo belaisvius, nukentėjusius nuo išpuolio, ir iki šiol mūsų pasiūlymas dėl materialinės pagalbos nebuvo priimtas“, – sakoma TRKK pareiškime.

Vėlų šeštadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad pakvietė TRKK ir Jungtinių Tautų atstovus aplankyti kalėjimą Olenivkos mieste, kuris yra prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje Rytų Ukrainoje.

„Rusijos Federacija, siekdama objektyviai ištirti smūgį Elenovkos (ukrainietiškai – Olenivkos) sulaikymo centrui, per kurį žuvo daug ukrainiečių karo belaisvių, oficialiai pakvietė JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto ekspertus“, – teigė ministerija.

Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl smūgių Olenivkos kalėjimui.

TRKK paprašė suteikti galimybę patekti į įvykio vietą ir „kitas vietas, į kurias galėjo būti perkelti sužeistieji ir žuvusieji“, kai tik buvo informuotas apie sprogdinimą, už kurį atsakomybę neigia tiek Rusija, tiek Ukraina.

TRKK taip pat pasiūlė medicininės įrangos ir pagalbą evakuojant sužeistuosius.

„Esame pasirengę vykti į Olenivką“, – sakė TRKK, turintis komandų šioje teritorijoje ir dirbantis Donecke nuo 2014 metų, kai prasidėjo karas tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų.

„TRKK būtina nedelsiant suteikti galimybę patekti į kalėjimą ir prie aukų, kad jis galėtų vykdyti savo humanitarinę misiją“, – pabrėžė komitetas.

Rusijos kariuomenė pranešė, kad žuvo 50 žmonių ir dar 73 buvo sužeisti, o prorusiškų separatistų valdžia Donecko regione skelbia apie 53 žuvusiuosius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bombardavimą, per kurį, jo žodžiais, žuvo „daugiau kaip 50 žmonių“, pavadino „tyčiniu Rusijos karo nusikaltimu“.

V. Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ sakė, kad nuotraukos iš to kalėjimo rodo, jog sprogimas nugriaudėjo pastato viduje.

Palydovinės nuotraukos, darytos prieš ir po sprogimo, rodo, kad sugriuvo kalėjimo komplekso viduryje esantis nedidelis kvadratinis pastatas, smarkiai nukentėjo jo stogas.

M. Podoliako teigimu, šie vaizdai ir tai, kad gretimiems statiniams nebuvo padaryta žalos, rodo, jog pastatas nebuvo atakuotas iš oro ar apšaudytas artilerijos.

Jis sakė, kad įrodymai atitinka galingo įtaiso, vadinamo vakuumine bomba, sprogimo viduje požymius.

Turkija: pirmasis grūdų krovinys Ukrainos uostą gali palikti jau pirmadienį

Turkijos prezidentūros atstovas spaudai sakė, kad yra „didelė tikimybė“, jog pirmasis ukrainietiškus grūdus gabenantis laivas jau pirmadienį gali išplaukti iš Ukrainos Odesos uosto.

Išplaukimui ruošiamasi nepaisant to, kad po liepos 22 dieną Rusijos, Turkijos, Jungtinių Tautų ir Ukrainos pasirašyto susitarimo dėl grūdų gabenimo Rusija apšaudė šį miestą raketomis.

„Yra didelė tikimybė, kad pirmasis laivas galės išplaukti rytoj ryte, jei viskas bus sutvarkyta iki šio vakaro“, – sekmadienį interviu televizijai „Kanal 7“ sakė Turkijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas).

Tačiau jis nurodė, kad derybose su rusais dar reikia išspręsti „vieną ar du klausimus“.

„Pasirengimas pasiekė tokį lygį, kad laivai galės išplaukti iš Odesos uosto. Laivai pakrauti, jie pasirengę išplaukti, tačiau mums reikia gero logistinio koordinavimo“, – sakė I. Kalinas.

Sekmadienį Ankara pranešė, kad Turkijos ir Ukrainos gynybos ministrai, be kita ko, aptarė grūdų eksporto atnaujinimą.

„Planuojama pradėti gabenimą kuo greičiau“, – sakoma Turkijos ministerijos pranešime.

Susitarimas nutraukti Rusijos blokadą, tapęs pirma reikšminga Maskvos ir Kyjivo sutartimi nuo invazijos pradžios, turi padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.

Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.

Pagal minimą susitarimą trečiadienį Stambule oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Koordinavimo centras yra atsakingas už konvojuose dalyvaujančių prekybinių laivų registravimą ir stebėjimą, jų stebėseną internetu ir per palydovą, taip pat laivų tikrinimą, kai jie pakraunami Ukrainos uostuose ir atplaukia į Turkijos uostus.

Rusijos pajėgoms apšaudžius Mykolajivą žuvo vienas turtingiausių Ukrainos gyventojų

Rusijos pajėgoms sekmadienį apšaudžius Ukrainos pietinį Mykolajivo miestą žuvo vienas turtingiausių šalies gyventojų Oleksijus Vadaturskis ir jo žmona Raisa, pranešė pareigūnai.

Regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas platformoje „Telegram“ sakė, kad į O. Vadaturskio, vadovavusio grūdų gamybos ir eksporto įmonei, namą pataikė rusų sviedinys.

„Liepos 31-osios naktį, po 1 val. ir ryte apie 5 val. Mykolajivas buvo smarkiai apšaudytas, – anksčiau sekmadienį sakė V. Kimas. – Per apšaudymus buvo apgadinta nemažai infrastruktūros objektų. Tarp jų – viešbutis, sporto kompleksas, dvi švietimo įstaigos ir automobilių remonto dirbtuvės. Taip pat buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų.“

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevyčius sekmadienį surengtą apšaudymą pavadino didžiausiu nuo pat vasario 24-osios, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos.

„Buvo sugriauta nemažai objektų, apgadinti gyvenamieji namai. Vietose, kur nukrito sviediniai, kilo keletas gaisrų. Ten dirba gelbėtojai. Renkame išsamią informaciją“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas savo ruožtu tvirtino, kad į O. Vadaturskį buvo taikytasi specialiai.

Tai „buvo ne nelaimingas atsitikimas, o gerai apgalvota ir organizuota iš anksto suplanuota žmogžudystė. O. Vadaturskis buvo vienas stambiausių šalies ūkininkų, svarbus asmuo regione ir stambus darbdavys. Tai, kad tikslus raketos pataikymas buvo ne tik į namą, bet ir į konkretų sparną, miegamąjį, nepalieka jokių abejonių dėl smūgio nukreipimo ir reguliavimo“, sakė jis.

Be kita ko, O. Vadaturskio bendrovė „Nibulon“ turi laivų grūdams siųsti į užsienį.

Atakų taip pat surengta šiaurės rytiniuose Charkivo ir Sumų regionuose, esančiuose netoli fronto linijos.

„Šiandien įvyko virtinė sprogimų... pranešama, kad apgadinti keli pastatai“, – sakė antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis pranešė, kad šeštadienio vakarą per maždaug 50 rusų pajėgų smūgių vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti.

Donecko srities, kurioje Maskva vykdo daugiausia atakų, administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad šeštadienį per apšaudymą žuvo trys civiliai gyventojai, o dar aštuoni buvo sužeisti.