Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, be kita ko, dėl Vakarų pagalbos ginklais optimistiškai nusiteikęs dėl tolesnės karo eigos.

„Okupantai jau labai gerai pajuto, kas yra šiuolaikinė artilerija. Ir jie niekur mūsų žemėje, kurią okupavo, neturės saugaus užnugario“, – pareiškė V. Zelenskis antradienio vakarą tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Praėjusiomis savaitėmis, anot žiniasklaidos, toli už fronto buvo sunaikinta rusų dalinių bazių, amunicijos ir ginklų sandėlių.

Rusai ir dėl ukrainiečių partizanų veiklos okupuotoje teritorijoje jau bijo Ukrainos kariuomenės, kalbėjo V. Zelenkis. Jiems esą trūksta „drąsos pripažinti pralaimėjimą ir atitraukti dalinius iš Ukrainos teritorijos“. Jie, nepaisanti didelių nuostolių, toliau gali kovoti tik dėl „neišsemiamų senų sovietinių ginklų atsargų“. Ukraina yra pajėgi gintis ir atstatyti šalį, pažymėjo V. Zelenskis.

 

 

Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau puspenkto mėnesio.

Separatistai Rytų Ukrainoje atšaukė mirties bausmės moratoriumą

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainos Donecko regione atšaukė mirties bausmės moratoriumą. Separatistų lyderis Denisas Pušilinas antradienį pasirašė atitinkamą dekretą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Jie niekur mūsų žemėje, kurią okupavo, neturės saugaus užnugario.

Praėjusį mėnesį separatistai mirties bausme kaip samdinius nuteisė tris užsieniečius – du britus ir marokietį, kovojusius Ukrainos pajėgų pusėje.

Trys vyrai dabar laukia apeliacinio teismo verdikto. Jis, separatistų duomenimis, turėtų būti priimtas dar šį mėnesį. Jei nebus panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas arba kaltinamieji nebus iškeisti, jiems gresia sušaudymas. Anot žiniasklaidos, separatistų rankose yra daugiau užsieniečių. Per Rusijos televiziją kaip belaisviai buvo parodyti du JAV piliečiai.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį neatmetė, kad užsieniečiai bus sušaudyti. Rusija esą nesikiš į Maskvos nepriklausoma pripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ jurisdikciją.

Raketų atakos Časiv Jare aukų skaičius toliau auga

Rusijos raketų atakos prieš penkiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų padaugėjo iki 47, trečiadienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, kuriuo remiasi agentūra CNN.

Pasak jo, gelbėjimo operacija tęsiasi.

Rusijos kariuomenė šiam pastatui smūgiavo šeštadienį. Iš jo griuvėsių pavyko išgelbėti devynis žmones.

Nyderlandai pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO

Nyderlandai pritarė Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie NATO. Pirmieji parlamento rūmai antradienio vakarą Hagoje didele balsų dauguma pritarė atitinkamam įstatymui. Praėjusią savaitę tai jau padarė Antrieji rūmai. Įstatymas dėl NATO plėtros ratifikuotas skubos tvarka.

Švedija ir Suomija po Rusijos invazijos į Ukrainą pasiprašė būti priimamoms į NATO. Iki šiol abi šalys buvo neutralios.

Praėjusią savaitę 30 NATO šalių ambasadoriai Aljanso būstinėje Briuselyje pasirašė vadinamuosius stojimo protokolus.

 

Mes iš tiesų sunkiai dirbame, tačiau dar reikia nueiti ilgą kelią.

Vokietija sako, kad nuo rugpjūčio atsisakys rusiškų anglių, o nuo gruodžio pabaigos – naftos

Vokietija, kanclerio administracijos duomenimis, nuo rugpjūčio 1 dienos taps nepriklausoma nuo rusiškų anglių, o nuo gruodžio 31-osios – nuo rusiškos naftos. „Po kelių savaičių mums nebereikės rusiškų anglių“, – Sidnėjuje vykstančioje Tarptautinės energijos agentūros (TEA) ir Australijos vyriausybės energetikos konferencijoje pareiškė kanclerio administracijos pareigūnas Jörgas Kukiesas. Tai, anot jo, iš esmės pakeis šalies aprūpinimą energijos ištekliais, rašo agentūra „Reuters“.

Rusija anksčiau Vokietijai tiekė po 40 proc. jai reikalingo anglių ir naftos kiekio. „Kiekvienas, kas žino „Družba“ dujotiekio, kuris jau buvo tuometinės Sovietų Sąjungos instrumentas Rytų Europoje, istoriją, žino, kad nėra paprasta išsilaisvinti iš šios priklausomybės, bet mums per kelis mėnesius pavyks“, - sakė J. Kukiesas. „Družba“ dujotiekis jungia rusų naftos versloves su naftos perdirbimo įmonėmis Rytų ir Vidurio Europoje.

Didesnį iššūkį tuo tarpu kelia dujos. Europos Sąjunga (ES) per metus iš Rusijos gauna 158 mlrd. kubinių metrų dujų, kalbėjo J. Kukiesas. JAV ir Kataras, pasak jo, kartu galėtų tiekti Europai 30 mlrd. kubinių metrų dujų suskystintų dujų forma, tačiau vis tiek dar lieka didelė spraga. „Negalime apsimesti , kad šios problemos tiesiog neliks“, - pabrėžė pareigūnas.

Vokietija šiuo metu intensyviai stato suskystintų dujų importo terminalus, kad užpildytų dujų tiekimo spragą. Vyriausybė tikisi, kad jau ateinančią žiemą galės pradėti eksploatuoti du iš keturių planuojamų terminalų.

Karas Ukrainoje jau pražudė 349 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 349 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 652 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukraina: nuo karo pradžios sunaikinta 37 570 rusų karių

Ukrainos kariuomenės duomenimis, nuo karo pradžios šalyje žuvo 37 570 rusų kareivių. Apie tai tviteryje pranešė „Kyjiv Independent“.

Be to, iki šiol sunaikinti 1 649 tankai, 3 832 šarvuočiai, 839 artilerijos sistemos, 217 lėktuvų ir 188 sraigtasparniai. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Separatistai Rytų Ukrainoje praneša, kad yra apšaudomi iš amerikietiškos HIMARS sistemos

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies rytuose smarkiai raketomis apšaudė prorusiškų separatistų bastioną Luhansą. Vyko smarkus apšaudymas iš amerikietiško HIMARS tipo raketų sistemos, „Telegram“ kanale pranešė separatistų atstovas Andrejus Maročka. Esą šaudoma buvo vėlų antradienio vakarą iš Artemivsko vietovės Donecko srityje. Kai kurios raketos sunaikino savo taikinius.

Ir Ukraina pranešė apie daugkartinio raketų paleidimo sistemos HIMARS naudojimą. Ukrainos karinės administracijos Luhansko srityje vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad sunaikinti priešo kariniai sandėliai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė ir vaizdo įrašą, kaip naudojama HIMARS sistema. Rusų žiniasklaida pranešė apie didelius sprogimus bei didelį gaisrą netoli Luhansko miesto naktį į trečiadienį. Prorusiškų separatistų duomenimis, padėtis įtempta, tačiau oro gynyba esą kontroliuojama. Anot duomenų, Ukraina paleido ir tris „Točka-U“ tipo raketas. Duomenų apie žuvusiuosius nėra.

JAV sistema HIMARS kelia grėsmę „Luhansko liaudies respublikos“ saugumui, agentūrai TASS sakė Rusijos valstybe pripažįstamo regiono vadovas Leonisas Pasečnikas. „Laimei, jie neturi daug šių ginklų, todėl visiškai nėra pagrindo panikuoti“, - pridūrė jis.

Pranešimų apie ukrainiečių surengtas raketų ir artilerijos atakas būta ir iš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Donecko regiono dalies. Trečiadienio ryto duomenimis, per 24 valandas žuvo trys žmonės, 12 buvo sužeisti. Tenykštės institucijos pranešė, kad sugriauta gyvenamųjų namų ir kitos civilinės infrastruktūros.

Ruošiasi aneksijai

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibitskis teigia, kad Rusija nepasiekė pagrindinio tikslo okupuoti Ukrainą ir ruošiasi dabar aneksuoti jau okupuotas teritorijas, praneša UNIAN.

Jis aiškino, kad žvalgyba fiksuoja veiklos, nukreiptos į okupuotų teritorijų aneksiją Donecko, Chersono, Luhansko srityse, atgimimą. V. Skibitskis juos pavadino sistemingu pasirengimu vadinamiesiems referendumams.

Žvalgybos duomenimis, Rusijoje rengiamos įstatymų leidybos iniciatyvos, kurios turėtų supaprastinti pilietybės gavimo tvarką integruojant ar prisijungiant teritoriją prie Rusijos Federacijos ir panašiai.

„V. Putinas nepripažįsta, kad per trumpą laiką nepasiekė savo pagrindinio tikslo – okupacijos, jis tęsia vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ ir nenori pripažinti, kad tai plataus masto karas“, – reziumavo jis.

Rusų pajėgos teigia numušusios keturis Ukrainos naikintuvus

Rusijos pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, numušė keturis Ukrainos naikintuvus, rašo agentūra „Reuters“.

Vienas Su-25 ir vienas Su-24 Ukrainos karinių oro pajėgų orlaivis numuštas Donecko regione šalies rytuose, dar vienas Su-25 ir vienas Mig-29 – Mykolajivo srityje pietuose, sakoma kasdien ministerijos skelbiamoje ataskaitoje.

Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Ukraina neigia, kad Rusijos kariai numušė keturis jos naikintuvus

Ukrainos karinės oro pajėgos paneigė, kad Rusijos kariai numušė keturis šaliai priklausančius lėktuvus, rašo „Sky News“.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad jos kariuomenė Donecko srityje numušė vieną Su-25 ir vieną Su-24 lėktuvą, o Mykolajivo srityje – dar vieną Su-25 orlaivį ir Mig-29 naikintuvą.

Tačiau Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas paneigė šiuos Maskvos pareiškimus ir pavadino juos propaganda.

Rusija svarsto pratęsti dujų tranzitą į Europą per Ukrainą

Rusija svarsto pratęsti dujų tiekimą į Europą per Ukrainą ir po 2024 metų. Tai galios, jei Europos šalys ir toliau norės pirkti rusiškas dujas ir veiks tranzitiniai vamzdynai per Ukrainą, pranešė naujienų agentūra RIA Novosti, remdamasi Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Dabartinė sutartis dėl dujų tranzito baigia galioti 2024 metais. Nepaisant karo, Rusija per Ukrainą į Europą, kuri yra svarbiausia jos dujų klientė, toliau tiekia didelius kiekius dujų. Ukraina už tai gauna nemenkas sumas.

Estijos Mugos uoste dėl sankcijų Rusijai įstrigo dideli kiekiai pavojingų trąšų

\Estijos Mugos uoste netoli sostinės Talino įstrigo 80 tūkst. tonų Rusijos gamintojo „Akron“ trąšų, kurių neįmanoma išgabenti dėl Rusijai įvestų sankcijų, rašo leidinys „Postimees“.

Jo duomenimis, 12 tūkst. tonų iš jų – sprogi amonio salietra, o likusios – karbamidas ir mišrios trąšos.

Prieš dvi savaites Ekonomikos, Finansų ministerijų bei virtinės tarnybų atstovai aptarė šią problemą, tačiau teisiškai priimtino sprendimo, kaip išgabenti šį krovinį, vis dar nėra, pažymi „Postimees“.

„Amonio salietros atveju svarbesnės laikymo sąlygos nei kiekiai“, – sakė Vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros agentūros (TTJA) techninio skyriaus vadovė Ingrid Teinemaa.

Pasak jos, tokioms trąšoms nustatytos labai griežtos sandėliavimo taisyklės dėl laikymo terminų, kiekių, taip pat dėl drėgnumo ir temperatūros, trąšų būklės tikrinimo dažnumo, siekiant išvengti sprogimo.

I. Teinemaa paminėjo prieš dvejus metus Beiruto uoste įvykusį 2,7 tūkst. tonų pasenusio amonio nitrato sprogimą, per kurį žuvo daugiau kaip 200 žmonių, o 7 tūkst. buvo sužeisti.

Dėl ES sankcijų Rusijos oligarchui Viačeslavui Kantorui apribota jo kontroliuojamos „Akron“ grupės ir jai priklausančio terminalo „Muuga DBT“ veikla. Iki birželio V. Kantoras valdė beveik 86 proc. „Akron“ akcijų, tačiau vėliau 45,1 proc. jų perdavė grupės vadovybei patikėjimo teise, taip sumažindamas savo akcijų paketą žemiau kontrolinio lygio, paaiškino „Postimees“.

Rusijos pajėgos vėl smūgiavo Mykolajivui, žuvo penki civiliai

Trečiadienį Rusijos pajėgos vėl smūgiavo Ukrainos Mykolajivo miestui, žuvo penki civiliai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.

Pasak K. Tymošenkos, ryte rusai 28 kartus smogė miestui pasitelkdami reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (MLRS). Apgadinta ligoninė ir gyvenamieji pastatai. Preliminariais duomenimis, žuvo penki civiliai.

Kyjivas: Ukrainai reikia garantijų, kad būtų atnaujintas grūdų eksportas

Ukrainietiškų grūdų eksportas iš šalies uostų neatsinaujins, kol nebus pateiktos saugumo garantijos laivų savininkams, krovinių savininkams ir Ukrainai kaip nepriklausomai valstybei, trečiadienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pareigūnai trečiadienį Stambule pradėjo pirmąsias nuo kovo 29 dienos tiesiogines derybas. Jie planuoja aptarti Jungtinių Tautų planą, turintį leisti užblokuotus ukrainietiškus grūdus tiekti į pasaulio rinkas per Juodąją jūrą.

Prieš derybas duodamas interviu naujienų agentūrai AP, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė, kad bet koks susitarimas turi garantuoti, kad Rusija „gerbs šiuos koridorius, kad ji neprasmuks į uostą ir nepuls uostų – arba kad ji nepuls uostų iš oro savo raketomis“.

Antradienį D. Kuleba taip pat sakė AP, jog Ukrainos kariuomenė „planuoja ir ruošiasi visiškai išvaduoti“ Rusijos okupuotus miestus prie Juodosios jūros pakrantės. Ukrainiečių pajėgos jau aktyviau stengiasi susigrąžinti teritorijas pietuose, kol Maskva yra sutelkusi dėmesį į Rytų Ukrainą.

Paklaustas, ar įmanoma diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, prasidėjusį vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį, D. Kuleba atsakė, kad taikos derybos vargu ar bus surengtos artimiausiu metu.

„Rusija tebėra nusiteikusi kariauti, ji geranoriškai nesiekia derybų. Ji ieško būdo, kaip priversti mus įgyvendinti savo ultimatumus, o to nebus“, – pareiškė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Maskva faktiškai bando aneksuoti Chersoną, Mariupolį ir kitus užgrobtus miestus, kur įvedama rusiška švietimo programa ir rublis, o vietos gyventojams siūloma Rusijos pilietybė.

„Esu gana tikras, kad kai šios teritorijos bus išvaduotos, didžioji dauguma žmonių tyliai sudegins savo rusiškus pasus židiniuose“, – teigė D. Kuleba.

Pasak jo, Kyjivas nutrauks konfliktą tik tuo atveju, jei Rusija išves visas savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos.

„Mes kovojame už savo laisvę, teritorinį vientisumą ir norime taikos. Šis karas mums buvo primestas. Tai nebuvo mūsų pasirinkimas“, – AP sakė ministras.

Anot jo, nors Ukraina vertina per karą gautą Jungtinių Valstijų ir Europos šalių paramą, Kyjivui reikia, kad Vakarų ginklų tiekimas paspartėtų, kautynėms tęsiantis jau penktą mėnesį.

„Kol jų neužteks pergalei pasiekti, tol prašysime daugiau – kalbėjo D. Kuleba. – Kol nenugalėsi, ginklų niekada nebūna pakankamai.“

URM vadovas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, mėgindama atremti Kremliaus antpuolį Donbase – netoli Rusijos sienos esančiame pramoniniame regione, kur Maskvos pajėgos pamažu įsitvirtina.

Vis dėlto Ukraina turi pakankamai žmonių, norinčių prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų, patikino D. Kuleba.

„Vienintelis tikslas, kurio siekiame per šį karą, yra mūsų išlikimas. Kovodamas dėl išlikimo, neturi pasirinkimo – privalai kovoti“, – sakė jis.

Ukrainos vyriausiasis diplomatas padėkojo JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) ir Turkijos vyriausybei už pagalbą organizuojant derybas dėl grūdų išgabenimo. Planuojama, kad prie Rusijos ir Ukrainos karinių pareigūnų diskusijų prisijungs turkų delegacija ir JT atstovai.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, dėl Rusijos vykdomos jo šalies uostų blokados neįmanoma išgabenti apie 22 mln. tonų grūdų. Ukraina dėl savo gausaus kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus eksporto neretai vadinama „Europos aruodu“.

Dėl karo užblokuoti kroviniai kelia pavojų maisto atsargoms daugelyje besivystančių šalių. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimu, badas gali grėsti 181 mln. žmonių. D. Kuleba sakė besitikįs, kad per Stambule vyksiančias derybas pavyks susitarti dėl saugių laivybos koridorių atvėrimo.

Pasak 41 metų ministro, Ukrainos, kaip ir jo paties, likimas šiuo metu yra neaiškus.

„Per pastaruosius 300 metų tarp Ukrainos ir Rusijos vyko daugybė karų. Tačiau visi šių pastangų lyderiai, iš Ukrainos pusės, galiausiai arba žuvo, arba rašė savo memuarus tremtyje“, – kalbėjo D. Kuleba.

„Taigi, mano asmeninė ambicija yra parašyti savo memuarus Ukrainoje. Tai bus pergalės memuarai ir žmogaus, priklaususio istoriją pakeitusiai kartai, memuarai“, – pridūrė jis.

Kyjivo teisme prasidėjo už karo nusikaltimus nuteisto rusų kario skundo nagrinėjimas

Trečiadienį Ukrainos sostinės Kyjivo Apeliaciniame teisme prasidėjo už karo nusikaltimus nuteisto 21-erių rusų kario Vadimo Šišimarino skundo nagrinėjimas, praneša CNN.

V. Šišimarinas mėgina užginčyti jam gegužę skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Jis buvo pripažintas kaltu pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis nušovus neginkluotą 62-ejų civilį.

Maskva pareiškė, kad Irane V. Putinas nekalbės apie bepiločius orlaivius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per būsimą vizitą Teherane neplanuoja diskutuoti apie galimą bepiločių orlaivių įsigijimą iš Irano, trečiadienį sakė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, jo komentarus cituoja valstybinė naujienų agentūra „Interfax“.

D. Peskovas atsisakė komentuoti, ar planuojama pirkti tokią įrangą, kaip pirmadienį pareiškė JAV. JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad Vašingtonas turi informacijos, rodančios, jog Irano vyriausybė rengiasi suteikti Rusijai iki kelių šimtų nepilotuojamų orlaivių, įskaitant ginkluotus.

Iranas atmetė JAV pareiškimą. Teheranas sakė, kad technologinis Rusijos ir Irano bendradarbiavimas iš tiesų vyksta, tačiau jis prasidėjo dar gerokai prieš Ukrainos karą. Antradienį Kremlius paskelbė, kad V. Putinas kitą savaitę vyks į Iraną susitikti su prezidentu Ebrahimu Raisi ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Oficialiai trijų valstybių vadovų susitikimas turėtų būti skirtas aptarti, kaip pagerinti padėtį Sirijoje, kur vyksta pilietinis karas.

Rusija siekia laikyti Kremliaus kritiką I. Jašiną kalėjime

Rusijos tyrėjai trečiadienį paprašė Maskvos teismo kalėjime laikyti vieną iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų iki jo teismo dėl Ukrainoje kariaujančios Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“.

Maskvos miesto tarybos nariui ir atkakliam Kremliaus kritikui Iljai Jašinui gresia iki 10 metų už grotų už „melagingos informacijos skleidimą“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas. „Tyrimas prašo skirti prevencinę priemonę (suėmimą) iki 2022 m. rugsėjo 12 d.“, – Maskvos Basmano teismo spaudos tarnybą citavo Rusijos žiniasklaida.

Pareigūnai iškėlė bylą I. Jašinui antradienio vakarą, likus kelioms valandoms, kai jis turėjo būti paleistas po 15 parų arešto už policijos nurodymų nevykdymą. 39 metų opozicionierius nusprendė neišvykti iš Rusijos po vasario mėnesį prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos į Ukrainą ir nuo tada ne kartą pasmerkė karą. Beveik visi žymūs V. Putino politiniai oponentai arba pabėgo iš šalies, arba yra kalėjime.

Tyrimas prieš I. Jašiną buvo pradėtas dėl balandžio mėnesį „YouTube“ kanale paskelbto jo pasisakymo apie „civilių žudynes Bučoje“, Kyjivo priemiestyje, jį okupavusios ir po to pasitraukusios Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžiusios ten karo nusikaltimus. I. Jašinas tai pavadino „žudynėmis“.

I. Jašinas nuolat smerkė Kremliaus puolimą savo „YouTube“ kanale, turinčiame 1,3 mln. prenumeratorių. Jis buvo svarbus asmuo per 2011–2012 m. Maskvos masinius protestus prieš V. Putiną ir artimas nužudyto politiko Boriso Nemcovo bendražygis. Rusijai pradėjus karinę kampaniją, šalyje vykdomas precedento neturintis susidorojimas su nepritariančiaisiais, Maskva priėmė įstatymus, numatančius iki 15 metų bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Praėjusią savaitę kitas Maskvos tarybos narys, taip pat iš I. Jašino Krasnoselskio rajono, buvo nuteistas kalėti septynerius metus už tai, kad pasmerkė Ukrainos užpuolimą.

Dėl karo Ukrainoje Lenkijos pašto darbuotojai mokysis naudoti ginklus

Vykstant karui Ukrainoje, kariai apmokys Lenkijos pašto darbuotojus naudoti ginklus, trečiadienį dpa sakė pašto tarnybos atstovas.

Sutartis su Lenkijos kariuomenės Tėvynės saugumo tarnyba (WOT) bus pasirašyta rugpjūtį, sakė atstovas. Pašto tarnybos valdybos potvarkyje sakoma, kad per kursus darbuotojai išmoks saugos taisyklių, kaip elgtis su ginklais, ir įgis „pagrindinių šaudymo įgūdžių“. Šiais mokymais siekiama pagerinti Lenkijos pasirengimą gynybai, dienraščiui „Dziennik Gazeta Polska“ sakė krašto apsaugos atstovas.

Lenkijos pašto tarnyboje dirba apie 70 tūkst. darbuotojų. Pirmajam mokymų kursui skirta tūkstantis vietų, vėliau bus pasiūlyta daugiau. Dalyvavimas yra savanoriškas. Mokymus baigę asmenys turės geras galimybes būti priimti į Tėvynės saugumo asociacijas.

Lenkija jau kurį laiką planuoja padidinti savo ginkluotųjų pajėgų skaičių. Pavyzdžiui, neseniai įvesta savanoriška pagrindinė karo tarnyba. Šiuo metu Lenkijos kariuomenėje yra 110 tūkst. karių, dar 30 tūkst. vyrų ir moterų dirba krašto saugumo srityje. Planuojama padidinti personalo skaičių iki 250 tūkst. profesionalių karių ir 50 tūkst. tėvynės gynimo narių.

Vokietijos policija tiria suklastotas naujienas, kad nacių mirties stovykloje bus apgyvendinti ukrainiečiai

Vokietijos policija tiria suklastotų naujienų pranešimus, kad memorialinė vieta, esanti buvusioje nacių koncentracijos stovykloje Zachsenhauzene prie pat Berlyno, priims nuo Rusijos invazijos bėgančius ukrainiečius.

Noirupino policijos pajėgų atstovas spaudai trečiadienį sakė, kad memorialinės vietos darbuotojai anksčiau šią savaitę pranešė apie suklastotą įrašą, išplitusį įvairiose „Telegram“ grupėse, kuriame teigiama, kad buvusioje koncentracijos stovykloje jie priims migrantus. Vėliau šią informaciją pasigavo kelios žiniasklaidos priemonės. "Esame pasirengę priimti į Berlyną atvykstančius pabėgėlius. Turime patogius kambarius specialiai pastatytame laikinajame viešbutyje muziejaus komplekso teritorijoje", – teigiama suklastotame įraše.

Atminimo vietos atstovas spaudai Horstas Seferensas sakė, kad tai klastotė ir kad jis įtaria, jog tai yra „skaitmeninės dezinformacijos kampanijos, kurios kilmė paprastai yra Rusijoje“, dalis. Pasak jo, taip siekiama pakurstyti įtampą, susijusią su pabėgėlių iš Ukrainos atvykimu, ir pakirsti Vokietijos žmonių ryžtą jiems padėti.

EK leido Rusijai į Kaliningradą tranzitu gabenti sankcionuotas prekes

Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per Europos Sąjungos (ES) teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.

Maskvos užimtas Sjeverodoneckas dabar nudažytas rusiškomis spalvomis

Sjeverodonecke, Rytų Ukrainoje, sunku nepastebėti, kad miestą užėmė Rusija. Užrašas „Severodoneck“ didelėmis betoninėmis raidėmis prie įvažiavimo į miestą nudažytas balta, mėlyna ir raudona – Rusijos vėliavos - spalvomis. Virš paminklo taip pat plevėsuoja raudona sovietinė vėliava su kūju ir pjautuvu.

AFP aplankė Sjeverodonecką ir jo miestą dvynį Lysyčanską per šią savaitę Rusijos armijos suorganizuotą kelionę žurnalistams. Armijos sunkvežimiai su raide „Z“ – Ukrainoje kariaujančių Rusijos pajėgų simboliu, – važinėja po Sjeverodonecką, Maskvos užimtą birželio pabaigoje po kelias savaites trukusių kruvinų mūšių.

Sjeverodoneckas išvagotas karo randų: apanglėję daugiabučiai su žiojinčiomis skylėmis, krūvos griuvėsių, ant kurių vaikšto rusų kareiviai. Gatvės beveik tuščios. Nepabėgę gyventojai gyvena be elektros, stokodami maisto. Viename rajone prie stovinčio tanko kareiviai dalija geriamąjį vandenį.

Sjeverodonecko ir Lysyčansko užėmimas leido Maskvai paskelbti, kad ji visiškai kontroliuoja rytinę Luhansko sritį. Dabar siekiama užimti visą kaimyninę Donecko sritį.

Vasario 24 d. pradėdamas puolimą Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad siekia „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ šalį. Ukrainos ir Vakarų teigimu, iš tikrųjų Kremlius siekia įgyvendinti imperialistines ambicijas ir atkurti savo dominavimą žemėse, kurias kažkada kontroliavo Maskva.

JAV kritikuoja Maskvą dėl ukrainiečių priverstinių deportacijų į Rusiją

JAV valstybės sekretorius Antony Blinken trečiadienį apkaltino Rusiją prievartiniu iki 1,6 mln. ukrainiečių deportavimu į Rusiją, jis kaltino Maskvą tyčine nusikalstama operacija, kuria siekiama išnaikinti gyventojus kai kuriose Ukrainos dalyse.

Pareiškime, padarytame dieną prieš atskaitomybės dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje konferenciją Hagoje A. Blinkenas sakė, kad Maskva vykdo „filtravimo“ operaciją, siekdama perkelti ukrainiečius iš okupuotų Rytų ir Pietų į sritis, esančias giliai Rusijos viduje.

„Neteisėtas ginamų asmenų perkėlimas ir deportavimas yra rimtas Ketvirtosios Ženevos konvencijos dėl civilių gyventojų apsaugos pažeidimas ir yra karo nusikaltimas“, – sakė A. Blinkenas. Pasak jo, šaltinių, įskaitant pačią Rusijos vyriausybę, skaičiavimai rodo, kad nuo 900 tūkst. iki 1,6 mln. Ukrainos piliečių išvežta iš savo namų į Rusiją, įskaitant izoliuotas vietoves Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Į šį skaičių įeina apie 260 tūkst. vaikų, kai kurie jų sąmoningai atskiriami nuo tėvų, kad būtų įvaikinti Rusijoje, sakė A. Blinkenas.

A. Blinkeno teigimu, filtravimo programa, atrodo, buvo suplanuota iš anksto ir atitinka panašias operacijas, kurių Rusija ėmėsi per kitus karus, įskaitant Čečėnijoje. „Per prezidento Putino „filtravimo“ operacijas atskiriamos šeimos, konfiskuojami Ukrainos pasai ir išduodami Rusijos pasai, akivaizdžiai stengiantis pakeisti kai kurių Ukrainos dalių demografinę struktūrą“, – sakė jis.

A.Blinkenas sakė, kad rusus „būtina“ patraukti atsakomybėn. „Štai kodėl mes remiame Ukrainos ir tarptautinių institucijų pastangas rinkti, dokumentuoti ir išsaugoti žiaurumų įrodymus“, – sakė jis.

Vienos dienos Ukrainos atskaitomybės konferenciją ketvirtadienį rengia Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas ir Europos Sąjungos komisaras Didier Reyndersas.

Ukraina teigia, kad pareiškimai dėl ginklų kontrabandos yra Rusijos propaganda

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją skleidžiant propagandą apie nelegalios ginklų kontrabandos plitimą, kilusį po Maskvos invazijos, ir pareiškė, kad atidžiai stebi Vakarų tiekiamų ginklų pristatymą į fronto linijas. „Visi ginklai, kuriuos gavo Ukraina, įskaitant ilgojo nuotolio, yra kruopščiai apskaitomi ir siunčiami į frontą“, – sakė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.

Jis komentavo Europos Sąjungai (ES) šią savaitę paskelbus, kad Moldovoje įkurs centrą, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu, ypač ginklų kontrabanda iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos. M. Podoliakas Vašingtono ir Europos sąjungininkių ginklų tiekimą vadino Ukrainos „išlikimo reikalu“ ir teigė, kad tų tiekimų priežiūra yra jo vyriausybės „prioritetas“. „Visi kiti „gandai“ yra banalus propagandinis triukas, siekiant sutrikdyti tiekimą“, – pridūrė jis tviteryje.

ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pirmadienį vykusiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime, išplėstame įtraukiant kolegas iš ES nepriklausančių šalių Ukrainos ir Moldovos, paskelbė apie ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui. Susitikime Prahoje daugiausia dėmesio skirta grėsmei, kad ginklai, taip pat ir gauti iš Vakarų, kontrabanda išgabenami iš Ukrainos nusikaltėlių gaujoms Europoje apginkluoti.

Smulkūs ginklai tapo vis labiau prieinami Ukrainoje nuo 2014 m., kai dvi Maskvos remiamų separatistų valstybėlės atsiskyrė nuo Kyjivo ir pradėjo ginkluotą konfliktą su Ukrainos armija.

ES atsisako pripažinti naujus Rusijos pasus ukrainiečiams

Europos Sąjunga (ES) ir toliau nepripažins naujų Rusijos pasų, išduodamų ukrainiečiams, trečiadienį pareiškė bloko vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.

J. Borrellis tviteryje pareiškė, kad tai „dar vienas akivaizdus Ukrainos suvereniteto pažeidimas“, ir pakartojo ES nepritarimą šiai politikai.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo išplečiamos Rusijos pasų išdavimo taisyklės gyventojams visose Ukrainos dalyse. Anksčiau tai buvo taikoma tik atsiskyrusiuose Rytų Ukrainos regionuose, kuriuos kontroliavo Maskvos remiami separatistai, tokia politika buvo vykdoma nuo 2019 metų.

Pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, per pastaruosius trejus metus Rusijos pilietybę supaprastinta tvarka gavo daugiau nei 800 tūkst. žmonių Rytų Ukrainos separatistiniuose regionuose. Rusija taip pat pradėjo siūlyti pasus žmonėms ir tuose regionuose, kuriuos okupavo, vasarį įsiveržusi į Ukrainą. Tai didina susirūpinimą, kad ji planuoja juos aneksuoti, kaip 2014 m. aneksavo Krymą.