Karinės pratybos aplink savivaldžią salą, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi, vyksta jau antrą dieną iš eilės.

Vašingtonas netikėtus manevrus pavadino „bauginimo taktika“. Taivano prezidentas Lai Ching-te savo ruožtu Kiniją pavadino „užsienio priešiška jėga“.

Kariuomenė teigė, kad pratybos „Strait Thunder-2025A“ vyksta vidurinėje ir pietinėje sąsiaurio dalyse, kurios yra gyvybiškai svarbi pasaulinės laivybos arterija.

Kariuomenė teigė, kad per pratybas surengė „tolimojo šaudymo pratybas“ ir treniravosi smogti į „imituojamus taikinius pagrindiniuose uostuose ir energetikos objektuose“.

Trečiadienį vyksiančiomis pratybomis siekiama „išbandyti karių pajėgumus“ tokiose srityse kaip „blokada ir kontrolė bei tikslūs smūgiai į pagrindinius taikinius“, pareiškime teigė Kinijos kariuomenės Rytų teatro vadavietės atstovas Shi Yi.

Taibėjus pasmerkė Kinijos pratybas.

Kinija Taivaną, kad „bausmės nesiliaus“ tol, kol salos lyderiai nenustos siekti, Pekino žodžiais tariant, nepriklausomybės nuo žemyninės dalies.

„Kol Taivano nepriklausomybės provokacijos tęsis, bausmės prieš nepriklausomybės (siekį) nesiliaus“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Taivanas, kuriame gyvena 23 mln. žmonių, yra potencialus konflikto tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų, kurios yra svarbiausios salos rėmėjos ir didžiausios ginklų tiekėjos, židinys.

JAV valstybės departamentas pareiškė, kad Pekino agresyvi karinė veikla ir retorika Taivano atžvilgiu „tik didina įtampą ir kelia pavojų regiono saugumui bei pasaulio klestėjimui“.

Kinų lyderiai griežtai prieštarauja Vašingtono paramai Taivanui ir nekenčia Lai Ching-te, kurį jie vadina pavojingu separatistu.

Pratybos sąsiauryje surengtos kitą dieną po to, kai Kinija pasiuntė pasiuntė savo armijos, karinio laivyno, oro ir raketų pajėgas apsupti Taivaną, ir teigė, kad siekia praktikuotis vykdyti savivaldžios salos blokadą ir praktikuotis suduoti „tikslius smūgius“.

Tai paskatino Taibėjų išsiųsti savo pajėgas į „Greitojo reagavimo pratybas“.

Taivano gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Kinija aplink salą dislokavo 21 karo laivą, įskaitant  lėktuvnešio „Shandong“ grupę, 71 orlaivį ir keturis pakrančių apsaugos laivus.

Tai buvo didžiausias per vieną dieną aptiktų karo laivų skaičius per beveik metus ir didžiausias pastebėtų orlaivių skaičius nuo 2024 metų spalio.

Kinijos kariuomenės Rytų teatro vadavietė tęsė savo propagandą ir savo socialinio tinklo „Weibo“ paskyroje paskelbė plakatą „Paralyžiuojantys smūgiai“, kuriame vaizduojamos Taivaną apsupusios Kinijos pajėgos, šaudančios raketas į salą.

Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) nacionalinės gynybos universiteto profesorius Meng Xiangqingas įspėjo, kad Taivanas yra pažeidžiamas dėl energijos ir kitų išteklių trūkumo.

„Galiausiai nukentės eiliniai salos gyventojai“, – pabrėžė Meng Xiangqingas vaizdo įraše, kurį transliavo valstybinis transliuotojas CCTV.