KREMLIUS: GINKLUOTO KONFLIKTO TIKIMYBĖ UKRAINOJE „LABAI DIDELĖ“

Aplink Ukrainą dislokavusi daugiau nei 100 tūkst. karių ir dar tūkstančius vienetų ginkluotės, Maskva kelia reikalavimus: jokios NATO plėtros Europos Rytuose, ilgo nuotolio raketų ar aljanso karinių bazių Ukrainoje. O Kijevo siekis susigrąžinti Krymą, kurį Maskva nuo jo atplėšė ir aneksavo, esą prilygsta tiesioginei grėsmei Rusijos atžvilgiu, praneša LNK.

Kai kurie apžvalgininkai didesniu pretekstu Rusijos invazijai į Ukrainą vadina ketvirtadienį pasirodžiusį Kremliaus pranešimą, kad Rusija sulaikė tris ukrainiečių šnipus. Vienas jų neva planavo teroristinį išpuolį.

Kremlius tikino: ginkluoto konflikto tikimybė pietryčių Ukrainoje kabai didelė ir kelia rimtą susirūpinimą.

„Rusijos susirūpinimas dėl saugumo toliau ignoruojamas“, – kalbėjo Vladimiras Putinas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas aiškiai leido suprasti, kad tariama grėsmė Maskvai Ukrainoje – ne derybų klausimas. Rusija neturi nei veto teisės, nei svaraus žodžio, kalbant apie Ukrainą, teigė jis.

Ukrainos vadovas Volodymiras Zelenskis pasiruošęs tiesioginėms deryboms su V. Putinu.

„Nebijau tiesiogiai kalbėti su rusais.  Dėl to man nebaisus ir tiesioginis pokalbis su Rusijos prezidentu V. Putinu“, – sakė V. Zelenskis.

Po V. Zelenskio kalbos į Maidano aikštę susirinko tūkstantinė protestuotojų minia. Kai kurie prezidentą vadino išdaviku.

„Iš valdžios reikalaujame nuoširdumo, kad jis su visuomene kalbėtųsi atvirai“, – kalbėjo protesto dalyvis Oleh Polishuk.

Scanpix nuotr.

Čia pat Kijeve pasiųsti ir pareigūnai, Ukrainos premjerui neturint jokių abejonių, kad Rusija šiomis dienomis Kijeve planavo visuotinį sukilimą ir perversmą. 

„Gruodžio 1–2 dienomis. Tai rodo ne tik mūsų žvalgybos informacija, o ir skambučių įrašai. Juose tariamieji Ukrainos atstovai kalbasi su Rusijos atstovais dėl oligarcho Rinato Achmetovo dalyvavymo perversmo mūsų šalyje. Tam numatė skirti milijardą dolerių“, – lapkričio pabaigoje sakė V. Zelenskis.

Turtingiausias Ukrainos verslininkas R. Achmetovas minėtą perversmą galėjo aptarti ir Vilniuje, kur lapkričio pabaigoje buvo susitikę jo aplinkos žmonės – Ukrainos politikai bei žurnalistai, oponuojantys V. Zelenskiui.

„Manau, kad prezidentas V. Zelenskis pats turbūt norės apie tai pakalbėti, nes veiksmai vyko Lietuvos teritorijoje ir mums ne vis vien, kas čia vyksta“, – teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Per pokalbį su V. Zelenksiu G. Nausėda aptarė ir kaip atgrasyti Rusiją.

Pastarosiomis savaitėmis aiškiai pasakėme, kad esame rimtai susirūpinę dėl Rusijos planų atnaujinti agresiją prieš Ukrainą.

„Rusijos kariuomenės mobilizacija ir koncentracija prie Ukrainos sienų yra akivaizdi“, – tvirtino G. Nausėda.

JAV rimtai susirūpino dėl Ukrainos

Po aljanso susitikimo Rygoje, JAV diplomatijos vadovas atvyko Stokholmą. Vakarams perspėjant apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą, jo darbotvarkėje – susitikimai su Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrais.

„Esame rimtai susirūpinę dėl dar kartą demonstruojamos Rusijos agresyvios laikysenos Ukrainos atžvilgiu“, – sakė JAV valstybės departamento vadovas Antony Blinkenas.

Po to vykęs A. Blinkeno susitikimas su Sergejumi Lavrovu tetruko vos daugiau nei pusvalandį. Atrodo, kad abi pusės beveik neturėjo, apie ką kalbėti, kad ir kaip telkdama karius Maskva bandytų atkreipti Vakarų dėmesį. Tik apsikeitė kaltinimais. JAV perspėjo apie rimtas pasekmes – pirmiausia, plačias ekonomines sankcijas, jei Rusija įsiverš į Ukrainą.

„Pastarosiomis savaitėmis aiškiai pasakėme, kad esame rimtai susirūpinę dėl Rusijos planų atnaujinti agresiją prieš Ukrainą. Šis žingsnis mus pakreipia į visiškai priešingą kursą. To paprasčiausiai niekas nenori. Ir susirūpinę ne tik mes, bet ir daugelis Europoje. Mūsų įsipareigojimas Ukrainos teritoriniam integralumui ir suverenitetui tvirtas“, – tikino A. Blinkenas.

Kartojasi pavasario scenarijus, kuomet Maskva aplink Ukrainą telkė kariuomenę. Tada Rusijos vadovas V. Putinas pelnė Džo Bideno dėmesį. Baltųjų Rūmų vadovas jį pakvietė susitikti Ženevoje.

Kariniais būdais kaitindamas atmosferą, Kremlius galbūt siekia naujų derybų, nes šį kartą jau ir NATO pajėgos plečia pajėgas Ukrainoje. Kanada pareiškė apie planus pasiųsti daugiau karių ir naikintuvų CF-18. Amerika iš Afganistano perdislokuoja sraigtasparnius.