Lietuva su 11 šalių reikalauja „išsamiai ir skaidriai“ ištirti Aleksejaus Navalno mirties aplinkybes

„Europos Žmogaus Teisių Teismo vasario 3-iosios sprendimas eilinį kartą pabrėžė Rusijos atsakomybę už nežmogišką ir žeminantį elgesį Navalno atžvilgiu jo sulaikymo metu bei už atsisakymus patenkinti jo prašymus. Ypač atsižvelgiant į naujausias Jungtinės Karalystės, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų paskelbtas išvadas, pabrėžiame mūsų reikalavimą išsamiai ir skaidriai ištirti jo mirties aplinkybes“ – rašoma bendrame pareiškimime.

Jis išplatintas minint antrąsias A. Navalno mirties Rusijos kolonijoje metines.

„Pabrėžiame, kad Rusijos valdžios institucijos yra atsakingos už jo mirtį“, – reigiama pareiškime.

Kaip skelbė BNS, penkios Europos valstybės, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją, šeštadienį pareiškė, kad A. Navalnas buvo nunuodytas „retu toksinu“, randamu medlaipinėse varlėse, ir kad pagrindinis įtariamasis šioje byloje yra Rusija.

Kremlius visus kaltinimus neigia.

A. Navalnas – griežtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė 2024 metų vasario 16 dieną viename Arkties kalėjime, kur atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, kurie plačiai vertinami kaip kerštas už jo opozicinę veiklą.

Pareiškime taip pat teigiamia, kad žmogaus teisių padėtis Rusijoje sparčiai blogėjo iki ir po šio tragiško įvykio, Kremliaus represijos išsiplėtė ir pagilėjo.

„Nacionaliniai saugumo teisės aktai subjektyviai naudojami ypač griežtoms bausmėms žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams, advokatams, daktarams bei kitiems žmonėms. Mes remiame drąsius Rusijos žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomos pilietinės visuomenės atstovus, kurie nepaisydami didžiulės asmeninės rizikos tęsia darbą“, – rašoma dokumente.

Nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos platformos OVD-Info duomenimis, daugiau nei 1700 asmenų Rusijoje yra sulaikyti dėl politinių priežasčių, tarp jų ir ukrainiečių politiniai kaliniai rusų nelaisvėje – dauguma jų už tai, kad pasisakė prieš ar priešinosi Rusijos invazijai į Ukrainą.

Be Lietuvos, bendrą pareiškimą pasirašė Australija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Suomija, Vokietija.