„Pasimaudykite Azovo jūroje!“ – sakė 52 metų vietos gyventojas Ivanas, kuris, kaip ir kiti paplūdimio lankytojai, mėgavosi geru oru ir šiltu vandeniu pakrantėje, kurią dabar visiškai kontroliuoja Rusija.
„Mariupolis buvo, yra ir bus rusiškas“, – sakė vyras, kurio vardas, žinoma, pakeistas. Tai tas pats šūkis, kurį ne kartą skelbė Maskva, 2022 m. gegužę užėmusi miestą po ilgos apgulties.
Išeivijoje esantys Ukrainos miesto pareigūnai teigia, kad per Rusijos puolimą žuvo 22 000 civilių, o JT vertinimu, 90 proc. būstų Mariupolyje buvo suniokota arba sugriauta. Jų teigimu, iš 540 000 iki karo mieste gyvenusių – daugiausia rusakalbių – gyventojų pabėgo apie 300 000.
Prezidentas Vladimiras Putinas greitai pasveikino „Mariupolio išvadavimą“, o Kyjivas ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės tai smerkia ir vadina okupacija.
2022 m. rugsėjį Rusija paskelbė aneksuojanti keturis Ukrainos regionus, įskaitant Donecką, kuriame yra Mariupolis, – nors šių teritorijų iki galo nekontroliuoja.
Ukrainos pajėgų pasipriešinimas mieste pirmosiomis Rusijos karinės invazijos savaitėmis tapo atsparumo simboliu visoje šalyje. O miesto gynėjai, ypač kariai ir civiliai, kurie iš paskutiniųjų laikėsi plieno gamyklos „Azovstal“ apsiausties dienomis, vadinami didvyriais.
„Užsisakiau baldus“
2022 m. Rusija pažadėjo atstatyti miestą per trejus metus, tikėdamasi parodyti Mariupolį kaip savo gebėjimo užtikrinti gerovę užimtose Ukrainos dalyse simbolį.
Tačiau iš miesto pasitraukęs mero pavaduotojas Denisas Kočubėjus sakė, kad Maskvos vykdomas atstatymas tėra „didelio masto propagandinis projektas“. Statybos darbais siekiama „ištrinti atmintį“ apie Rusijos veiksmus Mariupolyje, „parodant, kad jie atnešė plėtrą“.
Mieste AFP žurnalistai matė įvairiose statybų aikštelėse veikiančias cemento maišykles. Rusijos karinės transporto priemonės taip pat važinėjo pirmyn ir atgal nuo fronto linijos, esančios maždaug už dviejų valandų kelio.
Prie įvažiavimo į Mariupolį, už didžiulės sugriautos „Azovstal“ gamyklos teritorijos, stovi keli nauji daugiabučiai. Pensininkei Galinai Giler Maskvos okupacinė valdžia 2024 m. gegužę nemokamai suteikė dviejų kambarių butą.
„Jie man parašė, kad gausiu butą be jokių išankstinių sąlygų. Jie davė mums raktus, mes atvykome jo apžiūrėti ir aš užsisakiau baldus“, – pasakojo 67 metų našlė.
G. Giler 2022 m. bėgo nuo kovų iš pradžių į netoliese esantį Donecką, paskui į Krymą – kitą Ukrainos regioną, kurį Rusija aneksavo 2014 m. „Man baisiai liūdna dėl paprastų žmonių“, – sakė ji.
Kaip ir visi su AFP sutikę kalbėti gyventojai, G. Giler, kuri sakė turinti kazokiškų ir graikiškų šaknų, yra rusakalbė. Ji vis dar turi Ukrainos pilietybę, tačiau neseniai gavo ir Rusijos pasą.
Maskva išdavė 3,5 mln. rusiškų pasų žmonėms, gyvenantiems jos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose – šią politiką Kyjivas pasmerkė kaip „neteisėtą“ savo suvereniteto pažeidimą.
Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje rusiški pasai palengvina galimybes gauti socialines išmokas ir apsaugo gyventojus nuo galimo turto nusavinimo.
V. Putinas kovą išleido dekretą, kuriuo reikalaujama, kad Maskvos kontroliuojamose teritorijose gyvenantys ukrainiečiai „sureguliuotų savo teisinį statusą“, t. y. taptų Rusijos piliečiais arba užsiregistruotų kaip užsienio rezidentai.
„Wagner“ marškinėliai
Mieste dabar naudojami Rusijos rubliai, rusiško stiliaus telefonų kodai ir automobilių numeriai.
Parke, kur vėjyje plevėsuoja Rusijos vėliavos, iškabinti plakatai, kuriuose pagerbiami per puolimą žuvę rusų kariai ir vadinami „mūsų laikų didvyriais“ – tai užuomina į rusų rašytojo Michailo Lermontovo kūrinį.
„Nematau čia jokios okupacijos. Galiu laisvai keliauti po Rusijos teritoriją“, – sakė 33 metų Renaldas, vilkintis marškinėlius su „Wagner“, buvusios samdinių grupuotės, kovojusios Rusijos pusėje prieš Ukrainą, logotipu. Kaip ir dauguma su užsienio žiniasklaida sutikusių kalbėtis gyventojų, Renaldas nenorėjo nurodyti savo pavardės.
Tie, kurie nepritaria Rusijos valdžiai mieste, mieliau tyli – arba jau seniai išvyko iš Mariupolio.
Rusijai imantis griežtų priemonių prieš oponentus, kyla didelė rizika patekti į kalėjimą. Valdžios institucijos reguliariai suiminėja ir skiria ilgas laisvės atėmimo bausmes žmonėms, kaltinamiems „bendradarbiavimu“ su Kyjivu arba Rusijos kariuomenės „diskreditavimu“.
Viena buvusi gyventoja Tetiana, su AFP kalbėjusi ne iš Ukrainos, sakė bijanti, kad jei grįš, jai nutiks „kas nors blogo“, nes ji kritikavo Maskvą dėl miesto sunaikinimo.
„Atmintis“
Mariupolio centre daug pastatų atstatyta. Veikia kavinės ir prekybos centrai, o barai pritraukia klientus garsiai leisdami techno muziką. Lenino prospekte esančiame restorane „Mak Fly“ patiekiami mėsainiai ir keptos bulvytės.
Valdžios institucijos taip pat atstato subombarduotą teatrą, kuris, kaip teigia Ukraina, buvo bombarduojamas, nors jame buvo įrengta slėptuvė civiliams gyventojams, o kieme didžiulėmis rusiškomis raidėmis buvo užrašytas žodis „vaikai“.
Pasak „Amnesty International“, per smūgį 2022 m. kovą žuvo „mažiausiai dešimt žmonių ir, tikėtina, gerokai daugiau“.
Rusijos paskirta miesto valdžia ignoravo daugybę AFP prašymų pakomentuoti rekonstrukciją.
Vienas ryškiausių Rusijos okupacijos ženklų buvo šiais metais V. Putino dekretu inauguruotas Ždanovo muziejus.
Įstaiga, įkurta vietoje anksčiau buvusio vietinio folkloro muziejaus, skirta sovietų pakalikui Andrejui Ždanovui (1896-1948), kilusiam iš Mariupolio, atsakingam už sovietų kultūros politiką ir vienam iš diktatoriaus Josifo Stalino represijų architektų.
Sovietų Sąjungos laikais, 1948-1989 m., Mariupolis buvo vadinamas Ždanovu.
Muziejaus direktorius Pavelas Ignatjevas atmetė kaltinimus savo herojui, sakydamas, kad „istorikai... niekada nerado dokumento su Andrejaus Aleksandrovičiaus Ždanovo parašu, kuriame būtų sankcionuotos kokios nors represijos, bausmės ar trėmimai“.
Kulkų žymės
Toliau nuo miesto centro tebėra tušti keliai, šalia kurių stovi per mūšius sugriauti namai. Ant kai kurių durų tebėra kulkų žymės ir užrašai rusų kalba „Vaikai“, „Gyventojai“ arba „Kūnai“.
Mariupoliui dar toli iki tokio pajūrio kurorto, kokio nori Maskva.
AFP žurnalistai pastebėjo, kad mieste dažnai dingsta elektra ir vanduo.
52 metų Sergejus su savo šunimis gyvena name, iš dalies apgriautame apgulties metu, jo sode veši piktžolės.
Reklamos stendus statantis Sergejus sakė, kad tris kartus buvo nuvykęs pas vietos valdžios institucijas prašyti kompensacijos, „bet jos pačios nieko apie tai nežino“.
„Ten buvo daug žmonių, atsidūrusių tokioje pat situacijoje kaip ir aš, jie irgi turėjo įvairiausių klausimų“, – atsiduso Sergejus, galiausiai praradęs viltį.
Nepriklausomoje ir tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė daugybė kaltinimų korupcija dėl didžiulių sumų, skiriamų Mariupolio atstatymui.
NT kainos
Miesto valdžia išeivijoje AFP sakė, kad rusų įkurta savivalda sudaro „bešeimininkių“ namų ir butų, kurie priklausė pabėgusiems gyventojams, sąrašus.
Sąrašai siunčiami teismams, o šie suteikia nuosavybę pasilikusiems žmonėms, kurių būstai buvo sunaikinti per 2022 m. apgultį.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ayax“ filialo Mariupolyje direktorė Luisa Nalivai pasigyrė, kad jos įmonė „Mariupolyje dirba nuo pirmos dienos po kovų pabaigos“.
Ji teigė, kad naujo būsto kvadratinio metro kaina šoktelėjo nuo 85 000 rublių (apie 1 050 JAV dolerių) 2022 m. iki 200 000 rublių (2 500 JAV dolerių) dabar.
L. Nalivai sakė, kad šį kilimą lėmė mažos, vos dviejų procentų palūkanos už hipotekos paskolas, kurias rusams, persikeliantiems į Mariupolį, siūlė Maskva. Pačioje Rusijoje palūkanų norma gali siekti daugiau nei 20 proc.
L. Nalivai sakė, kad „daug žmonių“ iš Rusijos regionų nori persikelti į Mariupolį. „Yra žmonių, kurie atvyksta dirbti, įsimyli miestą, jo švelnų klimatą ir nusprendžia čia persikelti su šeimomis“, – sakė ji, pridurdama, kad ir oro kokybė ypač gera, nes „šiuo metu sustabdyti metalo darbai“.
Stebėsena
Būtent visa tai ir patraukė Jeleną, kuri praėjusiais metais paliko Jekaterinburgo miestą Urale ir nusipirko namą Mariupolyje.
„Tai investicija, – sakė tatuiruota grožio salono darbuotoja, dėvinti XXL dydžio akinius nuo saulės. – Bet kurioje pasaulio vietoje, kuri yra prie jūros, kur žmonės ilsisi pakrantėje, bus augimas.“
Tačiau kurorto įvaizdį, kurį nori sukurti Maskva, gadina stebėsena ir tvyranti baimė.
Kitą dieną po pokalbio su AFP žurnalistais vienas gyventojas pranešė sulaukęs vizito.
„Po to, kai su jumis pasikalbėjau, stambus vyriškis mane perspėjo, kad nekalbėčiau su užsieniečiais. Pasakiau jam, kad jei nori, gali eiti ir pranešti policijai“, – sakė žmogus, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Nesakiau nieko inkriminuojančio“, – pridūrė žmogus, tarsi norėdamas nuraminti pats save.
