Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) šeštadienį paragino paskelbti humanitarines paliaubas Izraelio ir „Hamas“ kare Gazos Ruože ir paragino imtis pasaulinių „veiksmų, kad būtų užbaigtas šis baisus košmaras“.

Per karą žuvo tūkstančiai žmonių ir milijonas palestiniečių buvo priversti palikti savo namus, o A. Guterresas sakė, kad jiems reikia „kur kas daugiau“ nei 20 sunkvežimių, šeštadienį įvažiavusių į apgultą teritoriją, kurioje gyvena 2,4 mln. žmonių.

Palestiniečiams reikia „nuolatinio pagalbos tiekimo į Gazą tokiu mastu, kokio reikia“, sakė jis regiono lyderiams Kairo aukščiausiojo lygio susitikime konfliktui aptarti.

Anksčiau šeštadienį pirmieji 20 sunkvežimių, gabenančių humanitarinę pagalbą, įvažiavo į karo nuniokotą ir apgultą Gazos Ruožą per Rafacho pasienio punktą iš Egipto.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, paėmė daugiau kaip 200 įkaitų ir nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Nuo to laiko Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir teigia, kad per susirėmimus žuvo apie 1,5 tūkst. šios grupuotės kovotojų, kol jo kariuomenė atgavo užpultos teritorijos kontrolę.

Atsakydama į tai, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai ir iki šiol žuvo 4 137 palestiniečiai, daugiausia civiliai gyventojai, skelbia „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.