Neurotoksinas epibatidinas, randamas Ekvadoro varlėse, buvo nustatytas laboratoriniais tyrimais iš A. Navalno kūno paimtų mėginių, sakoma bendrame Jungtinės Karalystės (JK), Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybių pareiškime, paskelbtame šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje.
„Tik Rusijos valstybė turėjo priemonių, motyvų ir galimybių panaudoti šį mirtiną toksiną“, – nurodė Britanijos užsienio reikalų ministerija, o bendrame pareiškime Rusija įvardijama kaip pagrindinė įtariamoji.
Kremlius pirmadienį atmetė, jo žodžiais, „šališką ir nepagrįstą“ kaltinimą, kad nužudė A. Navalną, aršų prezidento Vladimiro Putino kritiką, kuris mirė 2024 metų vasario 16 dieną, atlikdamas 19 metų laisvės atėmimo bausmę kalėjime Rusijos Arktyje.
Tačiau šie kaltinimai primena kitus įrodytus ar įtariamus atvejus, kai Kremliaus oponentai buvo nunuodyti.
2006 metais Londone poloniu buvo nunuodytas rusų perbėgėlis Aleksandras Litvinenka. Ukrainos politikas Viktoras Juščenka, agitavęs prieš Rusijos remiamą kandidatą į prezidentus, 2004 metais liko subjaurotas dėl dioksino padarinių, o 2018 metais bandant nunuodyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį JK buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiokas“.
„Turėtume išlikti atsargūs, tačiau ši hipotezė yra dar labiau tikėtina, atsižvelgiant į tai, kad į A. Navalną jau buvo pasikėsinta (2020 metais) lėktuve, panaudojant apatinius, išmirkytus organofosfatų nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiokas“, kuri gaminama tik Rusijoje“, – sakė Olivier Lepickas (Olivjė Lepikas), Strateginių tyrimų fondo narys, besispecializuojantis cheminių ginklų srityje.
Toksinas „niekada nebuvo naudotas“
„Mano žiniomis, epibatidinas niekada nebuvo naudojamas žmogžudystėms“, – pridūrė O. Lepickas.
Iki šiol ši medžiaga buvo žinoma daugiausia dėl savo poveikio gyvūnams, kurie bando pulti Ekvadoro medlaipes varles.
„Tai galingas neurotoksinas, kuris iš pradžių itin smarkiai hiperstimuliuoja nervų sistemą, o paskui ją išjungia. Taigi, prasideda konvulsijos, o po to ištinka paralyžius, ypač kvėpavimo“, – sakė Jerome'as Langrand'as (Žeromas Langranas), Paryžiaus apsinuodijimų kontrolės centro direktorius.
Tačiau, mokslininko nuomone, šios medžiagos panaudojimas A. Navalnui nunuodyti yra „gana neraminantis“.
„Kyla klausimas, kodėl pasirinktas būtent šis nuodas? Jei norėta nuslėpti nunuodijimą, tai nėra geriausia medžiaga. O gal siekiama skleisti baimės atmosferą, sustiprinti galios ir pavojaus įvaizdį su žinute: „Galime nunuodyti bet kur ir bet kuo“?“ – kalbėjo jis.
Rusiška „vizitinė kortelė“
Daugelio ekspertų nuomone, nuodų naudojimas yra rusiškas braižas.
„Tai būdinga sovietinėms tarnyboms. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Leninas įkūrė nuodų laboratoriją, pavadintą „Kamera“, „Laboratorija X“. Ši laboratorija labai išaugo valdant Stalinui, o vėliau – jo įpėdiniams Chruščiovui ir Brežnevui (...) Būtent šioje laboratorijoje buvo pagamintas „Novičiokas“, – sakė Andrejus Kozovojus, Lilio universiteto Rusijos istorijos profesorius.
„Rusai neturi šios srities monopolio, tačiau egzistuoja susisteminimo aspektas, kai prieš labai ilgą laiką buvo skirti dideli ištekliai – sukurta nuodų laboratorija, kuri vystėsi be jokių apribojimų“, – pridūrė jis.
Pasak A. Kozovojaus, net jei nunuodyti nepavyksta – kai kurie taikiniai, pavyzdžiui, V. Juščenka ir S. Skripalis, išgyveno – tai taip pat yra būdas pasiųsti žinią ir veikia kaip Rusijos tarnybų palikta „vizitinė kortelė“.
„Kolektyvinėje vaizduotėje ir psichologijoje nuodai asocijuojasi su baisia, agoniška mirtimi. Cheminių medžiagų ar nuodų naudojimas reiškia aiškų ketinimą terorizuoti taikinį ir, tokiais atvejais kaip A. Litvinenkos, S. Skripalio ar A. Navalno, įspėti visus, kuriems gali kilti pagunda išduoti motiną Rusiją arba tapti oponentu“, – sakė O. Lepickas.
„Neurotoksinas, radioaktyvioji ar toksinė medžiaga yra daug baisesnė už sprogmenį ar nušovimą“, – teigė jis.
(be temos)