Rusų savanorių korpuso (RSK) karys, šaukiniu „Kasperas“, Korpuse tarnauja nuo 2024 m. Teisininko specialybę turintis, o seniau ir puikia karjera mėgavęsis jaunas vyras paliko Rusiją po Krymo aneksijos ir represijų augimo jo šalyje. Saugumiečiai atkreipė dėmesį į „nepatikimą asmenį“ ir pasiekė, kad Kasperas būtų atleistas iš darbo. Vyras išvyko į Vakarų Europą, tačiau jautė, kad vien atsiriboti nuo jo tėvynę valdančio blogio nepakanka – reikia prieš jį kovoti, ir jis tai daro Ukrainoje. Anot Kaspero, „ten daroma istorija, ten mano vieta“.
– Teko girdėti gandų, kad RSK siunčiami į pavojingas užduotis dažniau, nei ukrainiečių daliniai. Esą, „rusų negaila“. Ar tai tiesa?
– Ne, netiesa. Tikrai ne dažniau, nei ukrainiečių. Tiesa ta, kad mus iš tiesų siunčia į pačius sunkiausius ruožus, bet tai todėl, kad esame specialios paskirties pajėgų dalis ir mūsų užduotis yra puolimas, o ne gynyba. Atitinkamai, mūsų karių parengimo ir aprūpinimo lygis yra aukštesnis nei paprastų pėstininkų. Mano didžiausia pagarba pastariesiems – mus nuolat rotuoja, o paprasti pėstininkai mėnesiais tūno blindažuose po priešo ugnimi.
– Kaip renkate naujus karius? Po invazijos į užsienį nuo mobilizacijos pabėgo šimtai tūkstančių rusų. Jie papildo jūsų gretas ar daugiau norinčių atvyksta iš pačios Rusijos?
– RSK sukūrė rusai, kurie gyveno Ukrainoje invazijos pradžioje. Faktiškai, tai rusai, kurie jau anksčiau bėgo iš tėvynės ir įsikūrė pas ukrainiečius. Dabar daugiau rusų savanorių atvyksta iš Rusijos – gauna užsienio pasą, išvyksta į trečiąsias šalis, o iš ten į Ukrainą.
Tuo metu po invazijos išvažiavusių rusų yra vos keletas. Galima sakyti, jie visai neina tarnauti į RSK. Kodėl? Mano nuomone, todėl, kad jų tarpe vyrauja nuostata „mes už karą neatsakingi, mes išvykome, iš mūsų daugiau nieko nepriklauso“. Aš neseniai duotame interviu tiesiai pasakiau, kad mes – rusai – esame atsakingi už šį karą, todėl mūsų pareiga – ginkluota kova. Pastebėjau, kad ši frazė žaibiškai paplito „išvykėlių“ grupėse socialiniuose tinkluose ir pataikė jiems tiesiai „į nervą“.
– „Išvykėliai“ galėtų bent jau aktyviau remti jus finansiškai?
– Tai ne taip paprasta. Daugelio jų teisinis statusas tose šalyse, kuriose jie gyvena šiandien, labai neaiškus, neužtikrintas. Net ir vieno euro pervedimas karinei struktūrai gali baigtis deportacija į Rusiją, kur juos įgrūs į kalėjimą ir kankins. Faktiškai, net atvykti į Ukrainą ir kariauti yra ne taip rizikinga.
Bandome keisti padėtį, kreipiamės į Vakarų vyriausybes ir įtikinėjame stabilizuoti statusą tų žmonių, kurie, pavyzdžiui, remtų RSK. Aiškiname pareigūnams ir valdininkams, kad taip būtų net sukurtas lojalių rusų rezervas ir jei Rusija užpultų jus, iš tų žmonių būtų galima formuoti naujus savanorių dalinius ginti būtent jūsų valstybes.
Tai labai protingas, labai žiaurus ir dar milžiniškais ištekliais disponuojantis priešas.
– Neseniai Vilniuje vykusiame tradiciniame Laisvosios Rusijos forume pirmą kartą dalyvavo RSK atstovai. Ar tai reiškia, kad žengiate ir į politinės veiklos sferą?
– Iš esmės, mes visada buvome ir politinėje opozicinėje veikloje. Turime savo politinį sparną, kuriame tarnauju ir aš pats. Tam turime ir žmonių, ir kompetencijų. Žinoma, ginkluota kova už Ukrainą yra svarbiausias mūsų uždavinys ir svarbiausia pareiga, o bet kokia kita veikla kiekvienam jau yra reikalas laisvo laiko, kurio, beje, tu tiesiog fiziškai neturi (juokiasi).
– Kaip vertinate savo priešą? Rusijos armija per šiuos metus išmoko kariauti?
– Pirmiausiai turiu jus įspėti, kad nepasiduotumėte skambiems propgandiniams naratyvams, kad anoje pusėje kariauja vien kvailiai ir nevykėliai. Tikrai taip nėra. Tai labai protingas, labai žiaurus ir dar milžiniškais ištekliais disponuojantis priešas.
Taip, mūsų laimei, jie turi daug problemų, bet tuo pat metu jie labai greitai ir sėkmingai nukopijavo daugumą ukrainietiškų naujovių ir turi išteklių panaudoti jas daug didesniu mastu.
Ištekliai lemia ir kai kuriuos jų privalumus, su kuriais mums susitvarkyti labai sunku. Pavyzdžiui, masinis sklendžiančių bombų panaudojimas. Prieš mūsų pozicijų šturmą jie gali mėnesį be perstojo daužyti poziciją šiomis bombomis, kol iš pozicijos nebelieka nieko. Nesunaikino pozicijos per mėnesį? Bombarduos dar mėnesį. Bombų jiems netrūksta.
Su žmonių gyvybe jie taip pat nesiskaito. Laimei, pastaruoju metu gavome informaciją, kad šiuo atžvilgiu Rusijos armija pradeda patirti sunkumus. Net iš elitinių dalinių mūsų paimti belaisviai yra to gyvas liudijimas – daugelis jų metami į mūšį po minimalaus parengimo. Taip kad, pasirašei kontraktą, tapai rusų desantininku elitinėje brigadoje, o po kelių savaičių tu lavonas. Deja, reikia pripažinti, kad žmonių Rusijoje yra daug ir masiškai juos aukoti Maskva gali dar ilgai.
Režimui pralaimėjimas šiame kare tolygus mirčiai. Pasibaigs dabar verbuojami liumpenai – pradės mobilizuoti mažesnių miestų gyventojus. Dar pritrūks – mobilizuos žmones Maskvoje ir Sankt Peterburge. Iš visko sprendžiant, tai prasidės visai netrukus, nes dabar jau mobilizuojama mažiau, nei žūsta Ukrainoje.
Jei karas Ukrainoje sustoja, bet V. Putinas perkelia jį kitur, tarkime, Baltijos šalis, mūsų nuostata yra tokia, kad eitume jums į pagalbą, ir jau kalbame apie tai su jūsų valstybėmis.
– Anksčiau, ar vėliau karo veiksmai Ukrainoje sustos, kokios bebūtų to sąlygos. Ką tuomet darys Korpusas? Juk galutinis jūsų tikslas ne Ukrainos gynyba, o V. Putino nuvertimas?
– Taip, mes kaunamės už Rusijos išlaisvinimą, o būtent šiuo metu geriausias būdas tai daryti yra kautis už Ukrainą. Jei turėsime jėgų, tęsime kovą Rusijoje. Jei neturėsime – kaupsime jėgas kovai Rusijoje.
Supraskite, mes neturime kitos išeities. V. Putinas yra egzistencinė grėsmė mums, o mes – jam, todėl kitų kelių nėra.
Na, pasakykime taip: jei karas Ukrainoje sustoja, bet V. Putinas perkelia jį kitur, tarkime, Baltijos šalis, mūsų nuostata yra tokia, kad eitume jums į pagalbą, ir jau kalbame apie tai su jūsų valstybėmis. Pas jus nemažos rusų bendruomenės ir karo atveju su jomis reikės kažką daryti. Kodėl šių žmonių neįjungus į už Europą kovojančio mūsų Korpuso gretas? Žinoma, nesikišime niekur, kur mūsų nelaukia.
