Per naujus susirėmimus pasienyje su Azerbaidžanu trečiadienį žuvo trys armėnai, pranešė pareigūnai, praėjus dviem savaitėms po to, kai didžiausios nesutaikomų priešininkių kovos nuo 2020 metų karo sukėlė pavojų pradėtoms taikos deryboms.

Anksčiau šį mėnesį per dvi dienas trukusius susirėmimus žuvo mažiausiai 286 žmonės iš abiejų šalių. Kovos baigėsi paliaubomis, kurioms tarpininkavo JAV.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho regiono – 10-ajame dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

Trečiadienį Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad „Azerbaidžano pajėgos iš minosvaidžių ir stambaus kalibro šaunamųjų ginklų šaudė... prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos“.

„Dėl to Armėnijoje žuvo trys žmonės“, – sakoma ministerijos pranešime.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas platformoje „Twitter“ parašė, kad trys jo kariai žuvo per „išpuolį prieš Armėnijos nepriklausomybę, suverenitetą ir demokratiją“.

Per šešias 2020 metų karo savaites žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. abiejų šalių karių. Karas baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.

Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.

Dėl vasario mėnesį pradėtos invazijos į Ukrainą didėjant Maskvos izoliacijai pasaulinėje scenoje, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkaujant Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui.

Praėjusią savaitę abiejų šalių užsienio reikalų ministrai susitiko Niujorke tarpininkaujant JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui).

Balandį ir gegužę Briuselyje vykusiose ES vadovatose derybose Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) ir N. Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl būsimos taikos sutarties.

Praėjusį kartą jie buvo susitikę rugpjūčio 31 dieną Briuselyje, jų deryboms tarpininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Pokalbiuose dėl taikos taip pat daug dėmesio skiriama sienos nustatymui ir transporto jungčių atnaujinimui.

Kaip esminė problema išryškėjo klausimas dėl sausumos transporto jungties tarp Azerbaidžano ir jo sąjungininkės Turkijos per Armėnijos teritoriją užtikrinimo.

Azerbaidžanas primygtinai reikalauja, kad Jerevanas atsisakytų savo jurisdikcijos dėl sausumos koridoriaus, kuris turėtų eiti palei Armėnijos sieną su Iranu. Armėnijos vyriausybė šį reikalavimą atmeta kaip šalies suverenumo ir teritorinio vientisumo nepaisymą.

Kalnų Karabacho armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.