Izraelis birželį Irane atakavo branduolinius ir karinius objektus, taip pat gyvenamąsias teritorijas, taip sukeldamas 12 dienų trukusį karą. Irane per atakas žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių, tarp jų – aukšti kariniai vadai ir branduoliniai mokslininkai. Per Irano smūgius Izraelyje žuvo dešimtys žmonių.

JAV Izraelio pusėje įsitraukė į karą ir bombardavo branduolinius objektus Irane. Po dviejų dienų Vašingtonas paskelbė mūšius baigtais, tačiau oficialaus paliaubų susitarimo nebuvo.

Iranas rengiasi „blogiausiam scenarijui“, sekmadienį jau sakė Irano dvasinio lyderio ajatolos Ali Khamenei karinis patarėjas. Neoficialios paliaubos gali „bet kuriuo metu žlugti, tarp mūsų ir Izraelio ar amerikiečių nėra jokio protokolo, jokio reguliavimo, jokio susitarimo“, – sakė jis Irano žiniasklaidai.

JAV ir Izraelis teigė, kad atakų birželį tikslas buvo užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinę bombą. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, Iranas yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti šalis, šiuo metu sodrinanti uraną iki 60 proc. – atominei bombai pasigaminti reikalingas iki 90 proc. prisodrinimo laipsnis. Pats Teheranas neigia kuriantis branduolinį ginklą.

Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija liepos pabaigoje pirmą kartą nuo karo vėl derėjosi su Iranu dėl jo branduolinės programos. Šios trys šalys yra 2015  m. susitarimo, turinčio neleisti Iranui pasigaminti atominį ginklą, dalis. Jos grasina vėl įvesti Teheranui JT sankcijas, jei ateinančiomis savaitėmis nebus pasiektas susitarimas.